suniukti reikšmė

Kas yra suniukti? 1 suniùkti intr. 1. apsiniaukti: Sutemo, suniùko, nors akin durk – nieko nesimato Ėr. Šiandien oras visai suniùkęs Skrb. Diena ant vakaro visiškaim suniùko Paį. Dangus suniukęs, žemas, ore atodrėkį jauti VŽ1905,75. 2. paniurti, apsiblausti: Meisteriui per daug suniukęs atrodo sūnus P.Cvir. Avižius grįžo suniukęs ir piktas J.Gruš. Svečias pajuokavo, bet Aliutės veidas suniuko rš. Ko vaikštai visada suniukęs (piktas)?! An. Kazokas prajojo pro šalį susiraukęs, suniukęs, į mūsų pusę nė nepažiūrėjo Pt. Atsikėlė ir visas suniukęs kaip debesis nuėjo pietauti rš. \ niukti; apniukti; suniukti
2 suniùkti intr. 1. sumenkti, susilpti, sutižti: Nebūk toks suniukęs kaip senas bočius Brs. Maža jau iš jo manta – suniùkęs, susmukęs Brs. Žiemą žvirblis buvo visiškai sudribęs, susitraukęs, suniukęs J.Jabl. Per daug šiltoje troboje vaikas suniuñka Sr. | prk.: Pirma ans turtingas buvo, bet, pradėjęs karčemas lankyti, suniùko (nusigyveno) Nmk. 2. sujukti, sumišti, pakrikti: Šeštamęje amžiuje vėl suniuko tautos, grūsdamos ant kita kitos, ir vėl pavoju rados prekėjams į tolimus kraštus keliauti S.Dauk. Įpratę buvo reikiant paskysti ir beveizint apent į vieną būrį nesuniukus susiblokšti S.Dauk. \ niukti; suniukti
3 suniùkti intr. 1. sujusti, sukrusti ką daryti: Visi suniùko prie šieno Lp. Suniùko visi an druskos (druskos pirkti) Lp. Visi suniùko į darbą Dkš. Kai vaikas neparėjo vakare, visi suniùkom ieškot Al. 2. imti šėlti, sunerimti: Kap davažiavom lygų laukelį, vai ir suniuko margi kurteliai LTR(Al). Ir suniùko margi kurtai an manę bernelio (d.) Kb. Giminės suniuko, o žmonės tuščius daiktus mąstė SPII202. \ niukti; apniukti; įniukti; priniukti; suniukti; užniukti