zulinti reikšmė

Kas yra zulinti? zùlinti (-yti J, DrskŽ, Skr, Gž, Vv), -ina, -ino 1. tr. Š, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Vvr pjauti neaštriu peiliu ar pjūklu: Zùlina zùlina su tuo peiliu ir nenupjauna [virvės] Ėr. Piela neaštri, sienojai šakoti, tai zùlini zùlini, net nusibosta Skp. Tu tą pagalį perdien zùlysi Vrn. Nėr čia ko zùlyt su atšipusiu peiliu, pirm išsigaląsk, tada atsipjausi kaip žmogus Skrb. Kieti pjaut uosiukai kai akmenys – zùlyk zùlyk! Erž. Grikiai mažučiai, tai ant kelių ir zùlini pjautuvu Grd. | Tą žolę zùlina, kad ji neužaugtų, kad trumpa būtų Jrb. ║ kirpti: Ir man prisėjo aveles zùlint Sld. 2. tr., intr. M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Čk trinti, brūžinti: Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zùlina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Apvertus galvą [karvė] kad zùlina, kad zùlina! Pc. Jaunas veršiukas pribėga štai prie varčios ir zulina dygstančius ragelius S.Zob. Tekis kap zùlina dantis, pasdaro kap žirklių ašmenys Vlk. Jei tep šitą pagalaitį in aną zùlytai ir zùlytai, tai užsidegt[ų] Dsm. An stalo atsistojęs i zùlyk, šveisk tuos suolus, sienas tas Bsg. Nezùlyk tiek daug vienoj vietoj Mrs. Onyte, nezùlink su pirštais stiklo, išspausi Jnš. Zùlina i zùlina tą pasturgalį į suolą, kol pratrina Vkš. Sėdi par dienas i alkūnėms zùlina į stalą Jrb. Tie viržiai labai zùlina arkliui šonus Grž. Susuki kaip kočėlą, zùlini ir zùlini, niurkai ant visas puses [veliamus veltinius] Svn. Tvoras zùlina nugarom, o bažnyčion neina Vlk. Pirtė[je] nebuvęs, tik nugarą zùlinsi Krš. Tokia maža burnytė, da aš zùlinsiu (prausiu) Žl. Nezùlyk visų rankų, tik pirštus Ig. Juk megztinio kasdie neplausi, nezùlysi Dg. | refl. intr., tr. NdŽ, DŽ1: Vėžys vėl pradeda muštis, zulintis į žemę ir pagaliau nusilupa seną odą nuo letenučių kaip autes J.Jabl. Bonė[je] zulinas tarp savęs žvakutės J. Zùlinasis [į baltas sienas], kad būt baltas Vlk. Vaikas unkšdamas zulinosi nosį ir tiesiai žiūrėjo močiutei į akis A.Vaičiul. Jo (Adomo) didelis maišas kėpso ant sunkių pečių, ilgos kojos drėbtinai žengdamos keliais zulinasi L.Dovyd. ║ BŽ620, NdŽ gludinti, svidinti: Zùlinau zùlinau tas lentas, kol nudailinau Kair. Sėdėjo susirangęs prie keltuvo ir dilde zulino kažkokį varžtą J. Dov. Parodė [velnias], su kuo tą auksą zùlint (ps.) Grnk. Sėdi ant sopos, siūbuoja ir nagus zùlina Kt. | Laikas zulina kietus akmenis rš. | prk.: Visą naktį prasivartė lovoje, visaip dėliodama, pešiodama ir zulindama žodžius, kuriuos turės pasakyti klebonui J.Mik. ║ galąsti: Jis nuo pat ryto zulina kirvį ant tekėlo Ml. ║ sunkiai malti, smulkinti: Iš ryto zùlina duonai Ktk. Girnelės nemala, tik zulina Lp. Eikit malt, ba paskui nakčia zùlysit! Lp. ║ brazduoti: Ar tu atsimeni, kap iš vakaro zùlinai bulbes Srj. 3. refl. NdŽ, DŽ1, Brž, Vb, Erž kasytis: Zulinas kiaulė, t. y. kasos J. Tiek zùlinasi į tą stubelę, tiek zùlinasi! Kbr. Arklys užsikrėtė parkais ir neturi atilsio: zùlinasi ir zùlinasi Brb. Statė pirtį. Kumelė zùlinos ir nugriovė kampą Bgs. Kap pamatai krintant žvaigždę, tai reikia karpa patrint in sąsparą, kur kiaulės zulinas, ir karpa išnyks LTR(Srj). ^ Nesizulyk kap tekis apie sienas LTR(Mrs). Zulinas kaip kiaulė an sąsparą Dl. 4. refl. NdŽ, KŽ, DŽ1, Alk, Ig, Trgn, Antz, Pns slampinėti, šlaistytis: Malas ir malas, zùlinas ir zùlinas po namus Mrc. Tinginė: neíeškos darbo, zùlinas pakerčiais Krš. Tiek mėlennosių zùlinas aple krautuves, tyko lašo Krš. Kokis žmogus aplink kampus zulinas, ar ne vogt ko taikos? Kpč. Nesizùlink čia aplink kojas Všk. Ko čia zùliniesi, eik padėsi tėvui gyvulių pašert Pns. Jauni kvaišeliai zùlinas zùlinas – vėjai galvo[je] Krš. ║ gretintis, taikstytis, meilintis: Zùlinasi apie jį ir traukia pinigus Drsk. Zùlinosi zùlinosi tę ir nukniso (pavogė) Prn. Kūmulė aplink mane zùlinies ir zùlinies, kap agurkas apie virkščias Lp. ║ būti nieko neveikiant, veltui leisti laiką: Tu, Simanėli, zulinies ant pečiaus, o aš, matai, kokias žuvis žvejoju! B.Sruog. Zùlinasi be darbo, lyg nebūtų ką veikt Bgt. Ką jiej dirba, tik zùlinas apie sąsparas, daugiau nieko Mrs. Namo tik zùlinies aplink pečių ir daugiau nieko DrskŽ. Kas senam ką padės, zùlysies kap kokis ratas, ir tiek Brš. Tiek metų nedirbo, o zùlinos apsukuo Krš. 5. tr. An prk. barant, priekaištaujant varginti, uiti: Zùlina ir zùlina tave, kas pagali Upn. Tu čysta piela medinė: visą čėsą zulini ir zulini, pielavoji ir pielavoji mane Kpč. Ji vis zulino, pjovė: „Atitverk kambarėlį vaikams“ J.Avyž. ◊ ausìs zùlinti kaulyti: Tol lindo tas Benys prie tėvo, tol zulino ausis, kol visiškai užnuodijo gyvenimą ir teko nusileisti J.Balt. \ zulinti; apzulinti; atzulinti; įzulinti; išzulinti; nuzulinti; pazulinti; prazulinti; prizulinti; suzulinti; užsizulinti