antpulti reikšmė

Kas yra antpulti? antpùlti (ž.) 1. tr., intr. užpulti: Šunys ant zuikučio antpúolė ir suėdė BM378. Žvėrys ..., baisiai įniršę, antpuolė žalčių karalienę LTI38. Vanagas minta kitais paukščiais, kuriuos antpuola iš aukšto rš. Mes ant jų ūmai ančpulsiam rš. Antpulu staiga S.Dauk. Jei ans (šuo) puls, ančpùls an tavęs Pvn. A karvė neančpúolė viršuo? Mžk. Ar pats smertis žmogų antpula? P. | prk.: Ašaros vaiką antpúolė (ėmė verkti) Jdr. Žiema antpuolė miško sutvėrimus rš. | refl.: Bijo, ka tie vagys neantsipultum KlvrŽ. 2. intr. smarkiai kaltinti, priekaištauti, barti: Antpuolęs visų pirma [ežys] ant pačios [, kad ji sudeginusi jo eženą] S.Dauk. 3. intr. užklupti: A lytus antpùls, a reik kailinius imti? KlvrŽ. 4. intr. staiga apimti (tam tikrai būsenai): Ale pasiutimas añtpula KlvrŽ. Ančpuolus pakusai, tujaus daryti gailesį Jzm. 5. intr. užeiti, pasklisti, išplisti: Mada toki buvo antpuolusi – buvo drukavoti sijonai Šts. Kad litai antpúolė, ostiniai (ostmarkės) panyko Šts. Jau greitai avietės antpùls (ateis jų rinkimo laikas) Krtn. 6. intr. greitai atvykti, atpulti: Keistutas galėjo antpulti jiems an pagalbą S.Dauk. 7. intr. užšokti: Antpuolusys ant žirgus norėjo jį pavyti S.Dauk. 8. intr. smarkiai imti ką daryti: Mun taip antpuola galva skaudėti Trk. Ančpúolė bartis Pvn. | refl.: Prieteliai antsipuolė įkalbinėti I. Antsipuolė prašyti piningų Skd. 9. intr. atkakliai siekti ko nors norimo, užsipulti: Vėžys prašos antpuldamas Pono Dievo: duok mun akis, aš nematau nėkur eiti S.Dauk. antpultinaĩ adv.: Ubagė antpultinaĩ prašė išmaldos Šv. Cigonės, paregėjusios šeiminykę, antpultinai reikalavo sviesto M.Valanč. Meldė antpultinai Dievo, kad anai ilgą amžių duotų PP71. | refl.: Kad taip antsipuoli, aš tau parduodu S.Dauk. Karalaitis antsipuldamas prašė anų, kad to nedarytum BsPII50. \ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti