įsodinti reikšmė

Kas yra įsodinti? įsodìnti tr. Š, Rtr, KŽ; L 1. NdŽ, Ps, Grk leisti, liepti įsėsti, įlaipinti: (Žmogų) senį į važį įsodìnk J. Insodìno manę ton bačkon Azr. In beržą insodìno Arm. Tas karalius jam gerai pamokėjo, pakinkė karietą, kučerį įsodìno LKT246(Pkr). Insodýtų mergelę ir paleistų an marių DrskD87. | refl. tr. Š, NdŽ, Skrb: Jonelis, įsisodinęs Marelę į ratukus, lakino apsukui kiemelio Žem. 2. žr. užsodinti 1: Ir pagriebęs mergužėlę meiliai apkabino, žirgan insodino V.Krėv. Įvesi jas, įsodinsi jas and kalno tėvainystės tavo Ch2Moz15,17. 3. R, MŽ, Sut, N, K, M, NdŽ įkišti į žemę augalą, daigą, kad augtų: Insodìnom bulbeles Rod. Retai roputės įsodýtos yr Pgg. Pernai šituo laiku buvo insėta ir insodýta Alv. Kuolą įsodinaĩ žemėn, ir auga [žilvitis] Rod. Visus medžius tei dailiai įsodinaĩ Jrk87. Tas bus kaip medžias įsodintas PK43. Įsodink tiedvi [roželi], mergele muno, po galiniu trobos langeliu D73. Nesa jis šitą liemenį vyno … įsõdino ir laistė DP604. | refl. tr., intr.: Žemė gerai įkrėsta, ka tik gerai įsisodýtų tos bulvės Jrb. Įsisodìnčiau į du darželiu po du žaliu berželiu JV910. Išsišaknyk ir įsisodink mariose Ch1Luk17,6. 4. žr. apsodinti 3: Šiemet greit visus daržus insodìnom Dglš. Buvo gaspadorius, kursai įsodino vynyčią ir aptvėrė ją tvora BtMt21,33. | refl. tr. Aps: Ir sa[vo] arus insisodinù Kls. 5. paskirti kokioms pareigoms: Netrukus į šio vietą vėl buvo įsodintas Jaskas rš. Ant visos karalystos įsodintų šimtą ir dvidešimti storastų BBDan6,2. 6. SD1197, NdŽ, Drsk, Rod uždaryti (į kalėjimą): In trejų metų jį kalėjiman insodìno Ktk. Ką į kalėjimą įkišti, įsodýti KII204. Sunkiai nuplaktas ir stipriausion kalinėn įsodintas DP18. Pagavo Joną ir įsodino jį kalinėn Ch1Mr6,17. 7. Alv įkišti į krosnį, pašauti: Pečių iškūrenau, duoną insodinaũ Sem. Tas vaikas paėmė pečiun ir insodino [raganos dukterį] (ps.) Ktv. 8. SD1197 įtaisyti, įdėti, įtvirtinti: Prisdarau [grėbliui] dantų, insodinù galvelėsan Ad. Čia paaštrus peilis, reikia da įsodìnt medin (padaryti geležtei kotą) Ob. Pjautuvas toks lenktas, dantytas, insodýtas kotan Pv. Durelės šiokios tokios buvo, langą įsodinaũ, ir gyvensiu Ps. Dirbdins grėblelį, įsodins kotelį JD1226. Akmenis (brangakmenius) pjauti ir įsodinti BB2Moz31,5. 9. Dv įkišti, įsmeigti, įterpti: Širdis duria, kap peilis insodìnta Ad. Abu ratai insodìnta (įklampinti) OG214. Skaldyk, tik žiūrėk – kirvio neinsodìnk (neįkirsk taip, kad negalėtum ištraukti) Ktk. Reik išrėžti kamiene medžio ar galūnės šakoje vietą, į kurią sprogymę arba akelę reik įsodinti S.Dauk. | prk.: Mažos ir toli viena nuo kitos įsodintos akys P.Cvir. Vyrukai 4–5 ruloj karūnos įsodinti P. ║ prk. įduoti: Kreipsies an jį – ansodìnsi kokį trisdešimt rublių Gdr. ◊ į dū̃šią įsodìnti patikti, į akį įkristi: Anas dū̃šion insodìna ir nori savęsp pritęst Lz. \ sodinti; antsodinti; apsodinti; atsodinti; įsodinti; išsodinti; nusodinti; pasodinti; persodinti; prisodinti; razsodinti; susodinti; pasusodinti; užsodinti; paužsodinti

įsodinti sinonimai