šikti reikšmė

Kas yra šikti? šìkti, -a (šiñka J), -o (-ė Š, Slm, Svn) Š vlg. 1. intr., tr. R, MŽ, N, Sut, K, M, Rtr, NdŽ, KŽ tuštintis, laukinėtis: Avis šika spiroms J.Jabl(suv.). Šìkamas puodas Rm. Jeigu aš pameluosiu, te – šìk kepurę! Rm. ^ Piktas kaip ubago šiktas LTR(Dkk). Sekas kaip nuo liepto šìkt Ds. Ana gal maluoti kaip šuo šìkti Grg. Burga kaip paukščių šikamoji pelkė ta prakeiktoji subinė Ggr. Tu esi ėsti, šìkti ir dirvonams krėsti – ne darbininkas J. Toliau šìka nekaip mato LTR(Ob). Valgo kaip trys, šìka kaip arklys Dr. Ėda, kol apžio[ja], šìka, kol apžerga Krš. Bagotam vel[nia]s į košę šika, o biednam ir įšikęs iškabina Nt. Kur tiršta košė, te ir velnias šìka Trgn. Tas ne paukštis, kur savo lizdan šìka Mžš. Blogas tas paukštis, kur lizde šika Sln. Nei šuo ant savo uodegos nešika B. Ant kumpos liepos visos ožkos šika LTR(Mrj). Neik iš namų nevalgęs, iš miško – nešikęs Gdž. Geras gaspadorius in svetimo lauko nèšika Skdt. Bezdi, nebezdi – vis tiek šikt reiks LTR(Srj). Dvim subiniums nešiksi, vieną teturėdamas Vdk. Nemokyk tu munęs šìkti (sakoma, kai kas įkyri menkais patarimais) Krš. Valna šikt (triest) savo kelnes B. Šìkit, vaikeliai: savi kampeliai Dkš. Šiksi vašku, medaus neragavęs B725. Šik ant ližios – nekepsi grikainę PrD21. Jei neturi ką veikt, tai eik į kiaurą puodą šìkt Skr. Ko vėpsai, kur varnos šìka? Ds. Ant juodų rankų duona auga, ant baltų rankų šuva šika LTR(Šd). Kame šìko, ten paliko Vkš. Kur šikęs, ten ir nagus palikęs Kos152. Vienas šuo šìka – ir kitas uodega riečia (apie pamėgdžiojantį) Skr. Vienas šuo šakaliais šìko, i kitas užsimanė (ką vienas keista turi, ir kitas nori) Krš. Išmokysi tu šunį šakaliais šìkti, a ne? (nieko neišmokysi) Grdm. Šìk miltų, virk kiulkių, o kiulkių turia būt! Erž, Grdž. Nežinau, ko noriu: ar šìkt, ar pyrago Mrj. Nors ėmęs šìk įsirėmęs LTR(Vlkv). Ką až našlio, geriau šìkt až baslio Aln. Kad būt šuo nešikęs, būt zuikį pagavęs LTR(Vlkv). Tokie bjaurie nė šuo ant kelmo nèšika Kv. Šuo kai šìka, tai neloja Dkš. Šuva šika, akys žiba Plv. Šìk, šunie, ryt karsiu! Dkš. Eik šìkt po gudo ratais! Vp, Ob. Kas šika ant tako, tas ant kito sako LTR(Vlkv). Aba sakyk, aba šìk! Rmš. Šìk šìkdamas: vilkas atalekia Sl. Šikdamas nerokuokis – tavo vaikai švelps Šts. Mano duktė nei šikdamà anta tokių bernų nevyzdė́j[o] Drsk. Aš an tokias mergas i šìkdamas nedaboju Ml. Ieva, Ieva, neganyk po pievą! Adom, Adom, nešìk skiedom! Km. Kaip? – Kaip šiksì, paskreipk ir pamatysi, kaip (sakoma vis klausiančiam „kaip?“) Žl. Paliepė šìkt liepė, ūmėdė suėdė, rudokė išjuokė (piemenų daina) Antz. Pasakysiu pasaką, vilkas šiko ašaką (sakoma vaikui, įkyriai prašančiam pasekti pasaką) Plm. Šìk, Jonai! – Nespėju, ponai Pnd. Mano tėvas ir jo tėvas šikdami diržus mainė (pasijuokiama iš pasigiriančio tolima giminyste) Snt. Pernai žąsį valgė, šįmet šikus girgsi (apie žmogų, kuris nepamiršta senų sąskaitų) LTR(Vlkv). Trumpas drūktas senelis duonos rieke šika (plūgas) Yl. Senas senas senutelis susirietęs riekelėms bešikąs (plūgas) Pln. Du šìka, penki trauka (nosį šnypščia) Slnt. Dantis judink, pilvą džiugink, subinei nėra ko šikti (riešutus valgo) Kv. Baltą valgo, juodą šika (skala dega) Ds. Visi ponai į vieną duobikę šìka (karvę melžia) Sg. 2. intr., tr. Lš, Skdt prk. be reikalo dalyti, mėtyti, švaistyti: Tu misliji, te tai jau darmai pinigus šìka Ktk. ^ Išeisi šikdamas, pareisi rinkdamas Žg. šìkančiai adv. į valias: Pašaro patims šìkančiai užteks i da parduoti liks Vvr. 3. intr. labai rūpintis, jaudintis: Varė ubagus iš kiemo šìkdamus, o patys dvarus pirko Trk. | refl.: Mes dėl lašo nesìšikam, o kiti kaip nagai Snt. 4. refl. Lkv, Yl, Jrb prk. priekabiauti, kabinėtis: Atideviau [skolą], ko kabinėjys, ko šikýs?! Krš. Nesišik par daug, eik po velnių! Rs. 5. intr. prk. šmeižti, apkalbinėti: Ana šìka ir šìka an visų mūsų LTR(Ds). 6. intr. prk. nelaikyti svarbiu dalyku, nepaisyti, spjauti: Šìkt ant to bajoro Ar. 7. intr. patekti į sunkią, įniršį keliančią būklę; pasiusti (ppr. su neiginiu): Dirbk, nešìksi (nepasiusi)! Ka niekas nedirbs, kas būs! Rdn. Nuravėsi ir nešìksi (nieko neatsitiks) Klm. 8. intr. part. su neiginiu smarkus, didelis, nepaprastas: Kol vaikis, buvo mušeika nešìkęs (nesitvėrė nesimušęs) Krš. Nešìkęs vyras Varn. Oo ten boba nešìkusi Krš. ◊ ant akių̃ (į ãkį NdŽ, į akìs, ant galvõs) šìkti vlg. daryti gėdą, šmeižti, niekinti, šaipytis iš ko: Nešìk man ant akių̃ Ėr. Šìka an ãkį, ir gana – versk tokį nuo tilto! Ėr. Neapsileisu, by koks šūdas nešìks mun į ãkį! Krš. O tu dabar man šikì ir šikì akỹs Ut. Prasidėjo su piemenim, o dabar šìka ant galvõs Jnš. ant vógo šìkti atsilikti darbe: Dirbk tik nešìkęs an vógo, ba gausi sprandų Plv. árkliui šìkant gìmęs vlg. apie laimingą žmogų: Ans árkliuo šìkant yr gìmęs Prk. brìtvomis šìkti vlg. patirti daug skausmo, nemalonumų: Brìtvoms šìksi i nejusi Krtn. bùrna šìkti vlg. vemti: Senykštieji lietuviai mažiau gėrė, dar̃ jaunuma prijunkus tik bùrna šìktie LKKXIII119(Grv). gyvaĩs šárkuičiais šìkti vlg. patirti sunkumų: Numirs tėvai – šìksi gyvaĩs šárkuičiais i tu Trk. kaĩp šìkti vlg. labai (norėti, užsinorėti ko): Ot tu ažsigeidei kepurės kap šìkt LKKXIII126(Grv). Ka tu užsimetei kaĩp šìkt Mžš. į kélnes (į rìnkę Jrb, į sijõną) šìkti(s) vlg. labai bijoti, išsigąsti: Tėvaliuo jau šikas į kelnes iš tos baimės Šts. Jau ta jos baimė! Ka tik kiek, tai i šìka į rìnkę Plv. Ka aš jums papasakosu, ka jums priseis vakare eiti, i šìkste į sijonùs Užv. neĩ šìkta, neĩ pìkta vlg. apie nepradėtą darbą: Visų laukai nudarbuita, o Petrulio – nei šikta, nei pikta Rod. pinigaĩs šìkti vlg. būti labai turtingam: Tu šikì pinigaĩs – kam tau reikia Drsk. šakaliaĩs šìkti vlg. apie ką varganą, bėdon patekusį, išsigandusį: Jau jam blogai, jau šakaliaĩs šìka Vrn. šìkti išeĩti (nueĩti) vlg. likti be vertės, žūti: Neapkroviau gerai kapčio, ir išejo bulvės šikti Dr. Kita valdžia stojo, tie piningai nuẽjo šìkti Krš. Dvarai šìkti nuẽjo, o ką čia toks laužas! Vn. šìkamas gãlas priė̃jo vlg. pateko į vargą: Matai, ka jau priẽjo šìkamas gãlas Slnt. šìka į miẽtą įsikabìnęs vlg. apie didelį nuovargį: Rugius liuob ka rišma, pavargsma, tei jau liuob šìksu į miẽtą įsikabìnusi Šauk. šìka ir nejuñta vlg. apie didelį norą: Nora tų bačiukų – šìka i nejuñta Krš. šìkamoji nedė́lė vlg. savaitė nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, kurią samdinys atbūna veltui: Antbūk daba šìkamąją nedė́lę Skd. šìkdamas gálvą kraĩpo vlg. apie išdidų, pasipūtusį žmogų: Koks tu gudrus – ir šikdams galvą kraipai Žg. šìkęs neprašìkęs vlg. 1. nuolat, nepaliaudamas: Šikęs neprašikęs – vis pri munęs ateita Šts. 2. nieko nelaukdamas, tuojau pat: Šìkęs neprašìkęs – tujau bėga Šts. šìka kaĩp ū́dra kačérgomis vlg. apie nukentėjusį, labai išsigandusį, didelėn bėdon patekusį žmogų: Dar aš tau teip duosiu į kailį, kad tu šìksi kaĩp ū́dra kačérgoms! Skr. šìkti pavažiúoti vlg. išlėkti iš tarnybos: Buvo vyresnysis – i šìkti pavažiãvo Krš. tiek šìk, tiek sakýk vlg. apie neklusnų (ppr. vaiką): Tam vaikuo tiek šìk, tiek sakýk – nieko nemačys Slnt. ùbago šìktas vlg. apie apskurusį, prastą žmogų: Ùbago šìktas toks, o baisus onaras Slm. už šìkti váikščiojimą vlg. veltui (būti, tarnauti atidirbus sutartą laiką): Kiti [samdiniai] po Kalėdų išbū̃na savaitę lig Naujųjų metų už šìkti váikščiojimą KlvrŽ. víena sùbine šìkti Erž vlg. labai sutarti: Jie su žentu víena sùbine šìka Skr. visà sùbine šìkti vlg. labai pajuokti, šmeižti: Kai pradės ant tavęs visà sùbine šìkti, tu nei nosies neiškiši Skr. \ šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; paršikti; persišikti; piešikti; prašikti; prišikti; sušikti; užšikti

šikti sinonimai