Kas yra vaidinti? 1 vaidìnti (-ýti), -ìna, -ìno Rtr, DŽ, KŽ 1. tr., intr. Amb, L, FT, NdŽ nj. vaizduoti scenoje: Kaimuose dažniausiai vaidindavo klojimuose, kurie vasarą būdavo tušti rš. Labai labai seniai teatre buvo vaidinama nuostabi pasaka „Daktaras Aiskauda“ K.Saj. Vaidinti komediją Š. Rytoj vaidinsią „Ameriką pirtyje“ J.Jabl. Vaidinamieji asmenys Vd. Jau nuo 1923 m. misterijos buvo kone pamečiui vaidinamos Kaune, Palangoje po atviru dangumi LKXVII523. Kai jauna buvau, eidavau vaidýt, į vakarėlius Vl. Vaidìno visas kaimas Pns. Vaidìno baltais drabužiais i palaidais plaukais Žgč. Daugiausia man panelę tekdavo vaidýt Bsg. 2. tr. rodyti, skelbti (ką esantį): Ir lakštingala, nieko nelaukdama, tuoj ėmė savo meną vaidinti J.Jabl. Ten silpnučiai žmonės, kurdami sau dienos laimę, mano vaidiną galiūnų žygius P.Vaičiūn. Paskiaus vyskupai, kiekvienas savo vyskupystė[je], tus įstatymus skelbino ir vaidino po bažnyčias visims žmonėms M.Valanč. Vaidìn vaidìn vainikėlį paskutinį vakarėlį JD1488. Timotiejaus romios ir išmintingos gyvatos daug dar liudymų galėčio vaidinti S.Dauk. | prk.: Pažinime svarbų vaidmenį vaidina abstraktus mąstymas, protas rš. | refl. J.Jabl: Vaidìnas lendrynų ponaitis, t. y. pasirodo J. Nusipirko naują kepurę ir vaidìnas po sodą (sodžių) Slnt. Kad niekas nesmaišo, tai šuva nesvaidiñs [žiemą] Ds. Mes nebvaidìnamos šunį turį, kad nenušautų Šts. Tas pats jezavitas kumet nekumet vaidinos arba lankės koplyčio[je] Akmenės M.Valanč. O širdė[je] didžiulė tankiai vaidinas užvyda su rūstybe M.Valanč. Žylės barva apsidariusios [gedėdamos senosios lietuvės] vaidinos svietuo, reikšdamos savo rūstas dienas ir gorindamos, jog tas visims nutiksai S.Dauk. 3. refl. susidaryti įspūdžiui, atrodyti: Vaidinas ant karo N. 4. tr. prk. nj. dėtis, vaizduoti, apsimesti: Maldingą žmogų vaidìnti BŽ257. Vaidìnti didelį poną NdŽ. Meskite vaidinęs, ponas Džiugai. Jūs blogas aktorius J.Avyž. Anas vaidìna nedaveltą Žl. Tą vakarą, ka vaidìno prisigėręs buvęs Trk. ^ Nevaidýk šikantį katiną Snt. | refl.: Čia atvažiavęs vaidìnas ponu Trk. Bent kiek tyčia vaidinosi, idant dar labiau patiktų S.Dauk. ║ refl. I didžiuotis, pūstis. 5. tr. N, K svajoti, įsivaizduoti: Niekus mąstau, žiedžiu, vaidinu, vaidus darau SD52. Nevaidina sau niekaniekių SPII4. | refl. tr.: Kiekvieną atskirą įvykį visada vaidinasi vaizdingai rš. 6. refl. K.Būg žr. vaidenti 1 (refl.): Tu vaidiniesi man kas naktį savo sodais, laukų kvepėjimu ir ošiančiais šilais K.Kors. Jiems mat jų nedorybės vis akyse vaidinas rš. Praeities vėl sapnai ar gražioji tau jaunystė vaidinas slapčia? Mair. Ir vėl skaisti laimė man ėmė vaidintis S.Nėr. Amerika jiems vaidinasi laimės šalimi A.Sm. 7. žr. vaidenti 2: [Tėtė] pasitaisė jau taip naraviai sėdėt, kad kai vaidiñs, kad but kada bijot Plvn. | refl. R325, MŽ435, N, KBII20, K, L, Rtr, DŽ, KŽ, JT445, Vrb, Ilg, Tt, Kdn nj.: Numirėliai vaidinas R, MŽ. Naktyj nebuitės vaidinas R. Niekas tuose namuose nesivaidìno NdŽ. Sakydavo, ka te vaidìnas Všk. O tas bandinykas vis išgėręs būdavo, ti jam ir vaidìndavos LKT 270(Brž). Sako, vaidìnas to[je] pakuro[je], pats išsigąsi Vdžg. Kurie girti eina, tai tiem vaidìnas Dgč. Tuo pradėjo vaidýtise LKKXV300. Viename nume dideliai vaidìnos, ten niekas negalėjo pabūti, tokio vaidinimos! Všv. Dabar nebėra, nesvaidìna, kur jie (vaiduokliai) pasdėjo? Tj. Dabar pamatytų teip, sakytų – velniai vaidìnasis! LKT186(Čk). Sakydavo, kad jaujose vaidìnasi, kulia ir mala, kai visi išeina Bsg. Jau nuog šito laiko nesivaidiñs Gg. Sako, dviese nesivaidìna, tik vienam Grž. Ka vaidydavos, tai duris rišdavo su išmytais linais Slv. Žalių lašinių valgyk, naktį vaidiñsis Dkk. Nuo to čėso to[je] bažnyčio[je] daugiaus niekas nesivaidìno ir nieko nebuvo girdėt Sch188. Vaidinasi ant tvarto: grįžtėm mėto J.Jabl. Velnias išnykęs ir daugiaus nesivaidinęs apie tą vietą BsMtI33(Brt). Turbūt vaidinasi dabar ir čia, kur šventa būdavo seniau lietuviams Vd. \ vaidinti; atvaidinti; įvaidinti; išvaidinti; nuvaidinti; pavaidinti; pervaidinti; privaidinti; suvaidinti
2 vaĩdinti (-yti), -ina, -ino NdŽ, KŽ žr. 2 vaidyti. | refl. R, MŽ, N, M, NdŽ, KŽ: Vaidinuosi su kuo, bylinėju SD389. Baruosi, vaidinuosi, riejuosi SD141. Abudu vaĩdinos, abudu nesugyveno Pš.
3 vaĩdinti, -ina, -ino NdŽ žr. 1 vaidyti. | refl. NdŽ.
vaidinti junginiai
- (kur) vaidinti pagrindinį vaidmenį, vaidinti pantomimoje, vaidinti žymų vaidmenį