išveržti reikšmė

Kas yra išveržti? išver̃žti, -ia (ìšveržia), ìšveržė tr. 1. veržiant iškreipti, išlaužti, sugadinti: Išver̃žia skieto dantis, jėgu nėrai atasprąsčio Svn. Kap nupuoliau nuo tos būdos ir sukūliau skripkas, dūdas, išveržiau koją LTR(Rš). | refl.: Žiūrėk, vieną daiktą pataisė, tai kitas išsìveržė Lb. Sienos, langai persikreipę, išsiveržę durys LTR(Ds). Išsiver̃žę buvo kiek [svirno] sienos, reikia suimt Klt. 2. iškelti aukštyn: Dobilus išver̃š labai tos šalnos Bsg. 3. refl. išsišokti, išsikelti, išvirsti: Mano koja negraži – venos išsiver̃žę Srj. Šitas dideles [kelnes], kaip ant dviejų medžių užmautas ir su visosna pusėsna išsiveržiančiu pilvu, dėvėjo dėdė rš. 4. refl. SD1198, SD235,418, H185, R200, MŽ265, Sut, N, K, Š, KŽ veržiantis išlįsti, ištrūkti, išsilaisvinti, išbėgti, pasprukti: Iš beržo kad išsiveržė visi širšuoliai kaip debesys! Kp. Išsìveržias iš avilio [bičių spiečius] Sk. Išsiver̃žti iš pančių NdŽ. | prk.: Ji turėjo išsiveržti iš siaurų šeimos rėmelių ir pasirodyti plačiajai visuomenei V.Aln. Arą poetas iškelia kaip priešpriešą žmogui, kuris, kad ir trokšdamas išsiveržti į laisvę, negali to padaryti, nes neįveikia žemės traukos rš. Bet iš to rojuko išsiveržti taip pat sunku Vaižg. Iš jo (velnio) nevalios ižsiveržtų ir ižsiveržę tam smarkinykui daugesn nepasiduotų SPII48. Dievas mumus yra Dievas ant išganymo ir Ponas Dievas, išveržęsys nug smerties Mž290. Petravyčius … tik šįmet numirė už rubežiaus išsiveržęs TS1897,12. Jausmai išsiver̃žia iš krūtinės Š. Silpstant atskirų apeigų uždarumui, dainos išsiveržė iš siaurų vienos apeigos ribų LKXI336. išsiveržtinaĩ adv.: Gavau ūmai,bėgtinai, išsiveržtinai pasprukti iš tos familiarios orgijos Vaižg. ║ prk. išsprūsti: Netikėtai iš Pikturnienės krūtinės išsiveržė sunki aimana rš. Didis širdies skausmas ištrykšta ir išsiveržia šauksmo balsu LTII99(Sab). 5. daryti, kad ištrykštų: Nosį didžiai šnypščia, išveržia kraują iš jos CII474. | refl.: An ėglių kur smala išsiver̃žus Iš. Prakaitas kap už pinigus (labai smarkiai) išsìveržė Prn. Kad šaltasis tūžbos ir smerties prakaitas man ant veido išsiverš, tai ateik man ant pagalbos prš. 6. refl. R199, MŽ265, N, DŽ1 staiga srautu išsilieti, paplūsti: Iš juodo kamino išsiveržė balti dūmai, ir traukinys pajudėjo J.Marc. Pro duris išsiveržė garų ir dūmų kamuoliai rš. | Išsìveržė ugnikalnis NdŽ. Ka tik neišsiver̃žt kokia Ignalina (Ignalinos AE)! Drsk. 7. KlG67, Ch3Moz6,4, H158, R, MŽ, Sut, I, K, M, L, ŠT4, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Alk prievarta, jėga ką iš ko atimti, išplėšti: Išveržiu kam ką iš rankų SD413. Išveržiu iš nagų B154. Iš rankų, iš nagų išveržti kam ką N. Iš rankų brolio ìšveržiau pirštinę, žiedą J. Nauda išveržta SD126,75, SD138. Tą rykštę jie man veržte išveržė J.Jabl. Kiekvienas tetrokšta kąsnį iš tavęs išveržti ir suėsti J.Jabl. Peilį iš ano rankų veržte išveržiau Gršl. Karalius (pavardė), būdamas stipresnis, išveržė jį (botagą) jam (Vanagui) iš rankų I.Simon. Dar nenoriu jai raktų iš rankų išveržti (atimti šeimininkystės) I.Simon. Būtų iš žmonių neišver̃žę, būt subinė[je] giedoję (būtų neturėję) Snt. Da jį gydė, bet motina namo ìšveržė Snt. Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie Mž480. Reikia ižveržt šarvus ir ružias (ginklus) neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Jų (avių) nė vienas neišver̃š ižg rankų Viešpaties DP86. Bet kas svetimo kitiemus neišver̃žia, tas sau gėrybę prirašinėja DP291. Žemės kampą daviau …, kurį eš savo kardu ir kilpiniu iš rankos amoritų išveržiau BB1Moz48,22. Be jaunosios ilgu jiems rodės, todėl apsiginklavusys ėmė marčią sekti, ketėdamys vedliams apent ją išveržti S.Dauk. Nevalna niekam ne jokio daikto sau paimtie, išveržtie, artimą kuom noris prigautie Tat. Jūs tikt n’išveržte iš mamužės dukrytę KlvD430. Taipo mes tuočės išveržėm tą žemę iš rankų tų dviejų karalių RB5 Moz3,8. Tutoriai turėjusys daugel brangių ir puikių daiktų, nu lenkų išveržtų M.Valanč. | prk.: Tą džiaugsmą sau išveržt neduosiu brš. Vienok lietuviai išveržė kryžnešiams kruviną pergalę S.Dauk. Apskundė Mošenikovą viena kaimo moteriškė, kurios dukteriai užklupęs per nevalią išveržė rūtų vainikėlį V.Kudir. Išveržė nuog jos vainikėlį panystės Tat. ║ Q2,15,77,255, CI5, R4,13,128,130, MŽ4,17,170, Sut, DŽ1 prievarta ką iš ko išgauti, išreikalauti: Žodžiais išveržiu R8, MŽ10. Kam piningus išver̃žti KI5. Ìšveržtas pelnas I. Prisiegą išveržti CI38. Tardytojui užginta išveržti prisipažinimą gudrum teiravimos, prižadėjimais, bauginimais TS1897,5. Ìšveržiau iš jo prisipažinimą BŽ82. Bet ką čia prisidėsai gaigoti – jug velnią nebesurasi ir užrašų nebeišverši! BsPII74. 8. refl. pasiekti ką trokštamą, norimą: Brolis išsìveržė į mokslą, o munęs neleido Grd. Tiek daba yr išsiver̃žę žmonys į gyvolius (augina daug gyvulių parduoti) Tv. 9. refl. jėga iškilti, prasimušti: Kitus nustumdo, vienas kokis išsìveržia – jis ponas Vs. \ veržti; apveržti; atveržti; įveržti; išveržti; nuveržti; paveržti; perveržti; pieveržti; praveržti; priveržti; suveržti; užveržti