suvyti reikšmė

Kas yra suvyti? 1 suvýti, sùveja (sùvija), suvìjo (sùvijo) tr. 1. M, Š, Rtr, Sml, Pmp suvaryti, suginti: Gyvuolius į laidarą suvijau, t. y. suginiau J. Sùvijo visus kralikus į klojimą Ėr. | prk.: Liūtis, matyt, visus suvijo į trobas rš. Senius jau suvìjo į kambarius (lauke dirbti nebeturi jėgų) Alvt. 2. Rm vejantis susilyginti, privyti: Jie sùvijo vagį Ėr. Kap išeinu, tai su dviračiu nesuvýsi Rod. Suveja jie tą žmogų ir atima skotertėlę (ps.) Lnkv. Kaip kokia veselia, anie šoka ir aple pušis leka aplinkuo, vija, i tavi sùvija Lc. Kiti raiti suvijo ir sugrąžino M.Katk. Karalius liepė suvyti tuos šešis nenaudėlius J.Balč. Nebesitikėjau jūsų besuvyti Žem. Ir suvìjo seselę ant jūrelių marelių JV210. | prk.: Pražuvo meilė, nesuvijai raitas KN268. ^ Lėkštėn makaronas makarono nesùveja (apie skystą sriubą) Onš. Nesuvysi jų kalbos nė su marga kumele LTR(Šd). Ir kad į bajoriškus rūbus įlįsi, iš mužiko neišbėgsi – bajoro nesuvysi NžR. Du bėga, du veja, niekados vienas kito nesuveja (ratai) LMD(Vlk). | refl. tr.: Susìvijo ir atsiėmė arklį Ėr. Tie pradėjo vytis – ir susivijo M.Katk. | prk.: Anas nesusìveja algos paimt, kai gauna, tuoj pragroja Ml. 3. TS1901,6–10, RdN, Jnšk, Sdb, Srv, Krkn, Rs prk. suvaikyti, supaisyti: Tu jų nesuvýsi: turia jie viso, tik vis bėdoja Slm. Jin tokia papliauška: nė sùvijai, nė suvýsi, ką jin kalba Sml. Ar suvýsi, kaip ką vadina Slm. Atšakiau kur kas gyvena, to nesuvýsi Mžš. Jų nesuvýsi, ką tie te daro Ėr. Suvýsi sopių: tai tas sopa, tai tas sopa, nespėsi sužiūrėt Antš. Kur tu jį suvysi: vienąkart teip, kitąkart kiteip pasakis Grž. Suvýsi vaiko norą: užsimeta, ir duok Grž. Nesuvýsi, ką jis paisto Krs. No, tai jau labai seniai, nebesuvysma, – sako pagoniai ir buvo begrįžtą… (ps.) M.Katk. ║ atsiminti: Daugiau pasakų nebesùveju Sl. 4. Mžš prk. susilyginti, prilygti, pasivyti: Tu jų nesuvýsi, jie jauni abu Rm. | refl.: Senas, džiūstantis [ąžuolas], o šitie sveiki [ąžuolėliai] auga, tai beveik susivìjo su juo PnmR. \ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti
2 suvýti, sùveja, suvìjo tr. 1. Sut, N, Š, Rtr, DŽ susukti į kamuolį, į ritinį: Suvýk sūlus į kamulį J. Visus suvijaũ [siūlus], nė sprindinyko nenumečiau Aln. Kamuolin sùveji ben du matku, tris matkus Kp. Sùveja siūlus an krijelio Prn. An kamuolių suvýdavom tuos siūlus, kap verpėm žiemą Kpč. Ant reketukų siūlus suvýdavom Sdb. Reikia an pirštų savýt ZtŽ. Kaip išdžiūsta, išbąla [siūlai], sùvejam ant krijų Alz. Reikia pirma suvýt kamuolin, tada skirt [siūlus] Klt. Suvýk, kad siūlas būtų įtemptas Klt. Paskuo nuvýsi, į kamūlius suvýsi [lininius siūlus] Žlb. Pamerkia šakas [liepų], atšunta, tuoj tas kailis ir nusvelka, barankosna sùveja [vyžoms] Žl. ║ susukti siūlus: Siūlams iš ričių išlenkti ar sruogoms suvyti buvo vartojami keleriopi l[ankčiai] LEXIV154. Dvi tolkas sàvija ZtŽ. Tolkas sùveja in tolkmedžio Aln. Suvýta ir tiej kamuoliai, ir tos ataudos suvýtos Pv. Parsinešei tą giją – ant vytuvų, jei reik, į kamūlį suvijái End. Suvijáu tris gijas [į kamuolius] – užteks Šv. | Suvytóji molekulė FzŽ193. | refl. Š prk.: Šitam kampe stovi abudu kamuolin susìviję (apie porelę) Slk. ║ Šn pritrinti, prisukti (šeivą): Šeivas sùveja ratelis Brb. 2. LzŽ, ZtŽ sukant pagaminti, nuvyti: Susuku, suviju SD462. Stangriai suvytà virvė NdŽ. Per vakarą botagą suvìjo Al. [Pluošto galus] suduria krūvon ir susuka kabliais ir tada sùveja virvę Jdp. Prisuk knatų, aš virves suvýsiu, tai turėstet Sug. Kad buvo kanapių, tai iš kanapių suvìjom [vadeles], kanapių nėr, tai linų, iš linų Imb. Mūs tėvas labai stiprias vadeles sùveja Alv. Suvýs iš rankšluosčio žiužį, ale kietai suvýs Krt. Suvijáu aš aną (virvę) ar aštuonių šakų Krž. Laidai sudaryti iš vienos ar kelių suvytų vielų rš. Suvýtos šitos drotos iš plonų šakelių Ant. Sùveja kaip ir virvelę šitą vytelę, kad būt minkšta Jdp. Nu o seniau tai būdavo [sodas per vestuves] šiaudų šitų, tokios eina, suvýta suvýta, suverta šiteip popieriai Šmn. Jeronimas turėjo ne vytinę, o botagą, labai kietai suvytą ir pilną mazgų J.Balt. Ogi žiūriu – ištraukė iš po pečkos suvytų rykščių BsPIII80. ^ Cigono botkočio nesuvýsi (čigono kalbos nesuprasi) Ėr. | refl. tr.: Susivýs tokį iš abrūso kietą tokį i muš par pasturgalį Akm. Tas gaspadorius išgirdo gaidžio šneką, tuo[j] susivijo viržį, tai kaip ėmė pačiai duot! BsPIV292(Brt). ║ nupinti (vainiką): Karvei [vainiką] an ragų sapina, sàvija ZtŽ. 3. NdŽ sukant sunaudoti: Visas pakulas suvijaũ į šniūrus J. Visas nuobrukas pančiams suvìjome DŽ. Iš kanapių pančius vys, parduos kitàs, visų nesuvýs Všv. Piršlio plaukus, nagus suvýsma į votegus Plng. 4. NdŽ susukti, sukrauti (lizdą): Antis suvìjo lizdą ir pridėjo pautų LzŽ. Širšulė bil kur sùveja lizdą Rod. Suvìjo skregždė lizdą po tiltu Tvr. Eglėj suvýtas lizdas Pls. Vienas vievirsys suvìjo kinį ant pasėtos dirvos BM350(Vkš). Ėhė džium džium, žvirbleli mano, kam tu suvijai karklyne lizdelį? LB112. Suvìjo povelė šilkinį lizdelį (d.) Pst. ^ Atskrido tarandas iš tarandų, suvìjo lizdą iš žagarų, sudėjo pautą su šimtu trynių (arbūzas) Pls. | refl. tr.: Viena varna susivìjus obely, šarka grūšioj Pun. Pačiam girios viduryje, plačiašakėje eglėje, strazdas lizdą susivijo K.Bor. Du gražūs ir stori žvirbliai toj pačioj palėpėj, kur aš lizdą susivijau, ėmė ir sušalo A.Vaičiul. Susivìjo pova sau šilko lizdelį (d.) Auk. 5. apsukant sutvirtinti: Apvynioji blauzdas iki kelių [autais], o tai tada šitom virvelėm sùveji sùveji vėl Sld. Reikėjo supančiuoti, ka nepabėgtų arklys, ka būtų supančiuotas, suvýtas Akm. 6. refl. NdŽ susipinti, susiraizgyti: Susivìjęs medis girio[je] grumdos kits į kitą čir čir J. Par daug užaugo tie medžiai, susivìjo šaknys Šts. Užtai ąžuolo ir nepavogė, kad buvo susivìjęs susivìjęs [su kitais medžiais] Nmj. Rugiai išgulę, ne taip – susivìję Rdn. Dobilai kai žirniai susivìję Skr. Susisukę, susivìję čia [pomidorai], pagadino kas juos Grž. Rožikės, ramulės susivìjusios, vasarojis [blogas] – nepapjausi Krš. Susìveja tie spragilai kupetoj, nebgali bepakulti Sd. Siūlai susvìjo, ir razrinkt nemožna LzŽ. Kaldūnas sasisuko, sasivìjo ZtŽ. Prasčiaĩ ištrinkti plaukai, susivìję į tokias sruogas, sušokę Krš. Žarna susivìjus LKKXV301. Dai susvijo ąžuolelis, trim keturiom šakom (d.) Ad. Kalnuj rugeliai viseip susiviję, pjauna žmonelės visi sušilę LTR(Dkk). Susiviję aviečių stabarai V.Bub. Rankovės susisukusios, susivìjusios – tai dabar apsivilko Jrb. | Susvìjus šitoj kulbė ir neskyla Švn. Ji (liepa) neskyla, susvìjus kaip geležis Žl. Lentos sumestos, susimėtę, susivìję – viskas padrika Slm. O blauzdos nuogos, susivijusiais raumenimis, lyg mazguotomis virvėmis J.Balt. ║ prk. susipinti, susisieti: Žiūrėk, kai mes su jais susivìję: dideli da giminės, kai pasakei Jrb. 7. refl. Ėr prk. sumenkti, sublogti, sunykti: Matyt, ilgai nebegyvens, susvìjęs vaikšto Lel. Jis visiškai susivìjęs – daug dirba, maža valgo Jnš. Susvìjus būsi, jei duonos negausi Adm. Ajegi, Bronys jau baisus likęs – susvìjęs susvìjęs! Slk. Kryžiavõs dienõs kiaušiniai, – kokie susvìję viščiokai (priet.) Aln. Nuo rūkymo susivìjo, sudžiūvo į kempinę Rdd. Tai man vyras – kaip tvora susivìjęs Žvr. Nevalgę, susivìję kaip karnos, i nė jokios tvarkos jų gyvenime Mžš. ║ susiraukšlėti: Susibaigiau [po ligos], skūra susivìjus, išdžiūvau visa Svn. Ligonis [džiovininkas] vysta džiūsta, jo oda susisuka, susiveja in raukšles LTR(And). Ligonio žandai susvìję Tr. 8. refl. susimesti į garankštis, susiglamžyti: Te (užsienyje) susenę ir susvìję [drabužiai], mum dar nauja Žln. 9. refl. tr. suraityti, susukti: Plaukus sùsveja Dg. ║ susiraityti: Garbanomis dar plaukai nesusviję rš. 10. refl. NdŽ susipainioti, susipinti: Susìveja jo kojos, ir griūva Ds. 11. refl. prk. nj. įsirašyti į magnetofono juostelę: Tai, matyt, mano kalba čia susivìjo Trgn. \ vyti; apvyti; atvyti; įvyti; išvyti; nuvyti; pavyti; papavyti; pervyt; pievyti; pravyti; privyti; razvyti; suvyti; užvyti

suvyti sinonimai