pritverti reikšmė

Kas yra pritverti? 1 pritvérti, prìtveria, pritvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ; N, M 1. KŽ pristatyti (tvorą) prie ko; tveriant pailginti: Tvorą prie gurbų prìtveria, ir nebereikėdavo varinėt [kiaulių] Kvr. Pritvė́rė ilgas tvoras Užg. | refl. tr. NdŽ. 2. daug užtverti (tvorų): Par savo gyvenimą pritvė́riau daug tvorų Krč. Kiek ten tvorų pritvérta! DŽ1. | refl. tr. NdŽ. 3. tveriant šalia padaryti, įrengti: Diendaržis prie kūtės pritvértas Sdb. Čia rinkelė (turgelis) toki buvo prie bažnyčios, daba prie mokyklos pritvėrė tą rinkiukę dėl susiėjimo Mšk. Žirgas gali būti palaidotas ir prie pilkapio pritvertame akmenų vainike rš. 4. tveriant daug pridaryti, įrengti: Tvartai dideli, gardinių pritverta kiauliam ir avim, ir teliukam Svn. | refl. tr. NdŽ. 5. tveriant prijungti: Šitoks kapas su pritvertais kitais kapais sudarė tarsi atskirą grupinį kapą rš. | refl. tr.: Iš tos ganyklos prysitvė́rė sau žemės Grd. 6. Sut apvynioti tvarsčiu, aprišti: Tą votį pritvė́rėm, ir užgijo Šmn. Pritvė́riau roną su liekarstoms, ir tujau išgijo Vvr. ║ KŽ, Ggr, Yl uždėjus ką apvynioti tvarsčiu, aprišti: Prie skaustančios vietos traukažolės pritvérk, t. y. pririšk J. Tos juodosios mostės pritvė́riau pri skaudulio – mažiau skausta Krš. Tirščius pritvérk, skysčius išgerk – i skausmą kaip su ranka atims Slnt. Ausie skaustant svoguoną, ant anglimis iškeptą, pritvėrė S.Dauk. Rožes atsodina sidabrinius rublius pritverdami Sln. ^ Ten i vėl žmogus yra: pri ronos pritvérk – tujau išgys (apie labai gerą žmogų) End. | refl. tr.: Kad parpjautas pirštas neužsirožytų, prisitvė́riau kriauninkų Vkš. 7. pritvirtinti, pritaisyti: Mažesniąją [dalį] pri didesniosios taip pritvėrė skersai, jog pasidarė kryžius I. Jei turi strūnos gražiai skambėti, turi jas gerai įtempti ir pritverti rš. Dalgis ištvertas, o rublis pritvertas pri dalgkočio. Žinokis – vagies darbas Šts. | refl. tr. NdŽ. 8. prikišti, priglausti: Tyliai atsiklaupęs pritvė́rė ausį prie durelių Jrb. 9. daug sutverti: Labai seniai ponas Dievas, kai dar svietą tvėrė, sutvėrė daugybę gerų gyvulių, o velnias pritvėrė blogų: gyvačių ir kitų šliužų SI82(Ds). \ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti
2 pritvérti, prìtveria, pritvė́rė tr. 1. pagriebti, pačiupti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Dairės dairės, ale sopagą nė vienas nenorėjo pritvért Jrk128. O iškišusiam būras pritvė́ręs tik šnikšt! su peiliu liežuvio galą nupjovęs Jrk18-19. Bastosi [kiškiai], kol koks šuva pritveria už kiškų arba medžiotojas užšutina šratais S.Zob. ^ Nepritvė́ręs už rankos bevagiant, nesakyk, kad vagis Trg. | refl. tr.: Nedoras gobšius jau daug kąsnelių prisitvėrė TS1900,10-11. 2. įsikibti, įsikabinti, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Kiti virves užmetę pritvė́rė mislydami jau nulaikysią [raitelį] Jrk136. | refl. NdŽ: Labai silpnutė, prisitvėrus ji eina RdN. 3. paimti, suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Tynė – medinė, plati, pritvért nebuvo (neturėjo ąsų) Tlž. Ranka privargo beraujant, nebegaliu pritvért Skr. Be pirštinių dirbau, dabar neprìtveriu Snt. Pirštais pritvėrusi, pakylėjusi laiko sijonus, iš po jų matyti basos paraudusios kojos I.Simon. ║ prisiliesti, pačiupinėti: Nukritau nu staldo, kaktą prasimušiau, jergau, kaip skauda, nė pritvert negalim! TDrVII83(Dov). Tas žmogus pritvė́rė tos elektros Pgg. 4. Pš užklupti, užtikti, sučiupti: Pritvė́rė vagį Grž. Manęs dar niekada nepritvė́rė meluojant Rs. Pritvė́riau, ka jo darže bulvės pakasamos Ps. Stalupėnuose yr … vienas arklių vagis pritvertas LC1880,17. 5. užgriebti, užkabinti: Jam apsidabojant pritvėrė beeinančios mašynos ratas jo sermėgos skverną LC1878,34. 6. DŽ, NdŽ prigriebti, prispausti: Reik vaikus pritvért prie darbo Jrb. Tai ir tave prie darbo pritvė́rė Snt. Ir merginas šiandie prie rugių pjovimo gerokai pritvė́rė Žvr. Jis kad pritver̃s žmogų [prie darbo], nepaleis visą dieną Ėr. | prk.: Teip ir yra, ir juos pritvėrė šaltis rš. | refl.: Jis prie darbo labai nusisylyja, prisìtveria KI64. 7. staigiai suimti, užpulti (apie ligą): Liga jį labai pritvė́rusi KI64. 8. part. praes. storas, stangrus: Pritveriamà drobė, t. y. stora J. Čia jau prìtveriamas milelis, šuo nelabai perkąs Slv. Tavo palto medžiaga tikrai pritveriamà Šk. | Ką čia tokius mažiukus, duok prìtveriamą pagalį Slv. \ tverti; aptverti; įsitverti; nutverti; patverti; pratverti; pritverti; sutverti; užtverti