skanus reikšmė

Kas yra skanus? skanùs, -ì adj. (4) K, Rtr; R, MŽ, Sut, I 1. kuris gero skonio, gardus: Skanaũs suvalgęs, pasmilo daugiau valgyti J. Ant klevo lapais kepta – skanì duona Pln. Kai mažas tebuvau, ta i avižinė duona skanì buvo Sd. Jaujiniai grūdai nė jie sugesdavai niekada, duonelė skanì labai Mšk. An kožno vežimo turės pyragų skanių̃ išsikepę Žr. Skãnaus (skanūs) kopūstai KlbIX211(Rm). Kruopikės skãnios, tokios smulkios Erž. Koki skanì šutynė KlvrŽ. Avižinių miltų skanì skanì košė buvo Lž. Kruopų įdėsi, kresną pridėsi, kraujų tų, i skaniáusi vėdarai liuob būti Ms. Antėna, kalakutas nelabai skanùs Lk. Gerai išvirta ir neskanì žuvis skanu valgyt LKT203(Vlkv). Už visus skaniáusis ešerys Lž. Skanùs valgyti yr baravykas Prk. Nei valgis man skanus N. Neskanus obuolys N. Matyste, kokia skanì būs arbata LKT107(Tt). Koks tas viralas liuob būs skanùs! Nt. Skanaũs vyno atsigert Sch178. Miesčionams visims skanèsniai kaimo lašiniai Krž. Turia į žemę pagulėti bulvė, tat skanèsnė yra Pgg. Mun nemacnesnės [krienos] yra skanèsnės Lk. Aguonų pienas būs su koše – ta jau skaniáusis paėdimas KlvrŽ. Saldesnis už skaniausią medų Ns1838,3. Agurkai dabar patys skaníeji Snt. Prie žmonių padarytų ėdžių susirenka stirnos paėsti skanaus, vasara kvepiančio šieno rš. ^ Skanių̃ valgučių! (sakoma valgantiems) Mrj. Kad batviniai būt skani, šunys nu daržų nuėstų Plt. Su prakaitu uždirbta duona skanesnė PPr51. Giliau arsi, skanesnę duoną valgysi TŽV601. Alkanam ir juoda duona skani S.Dauk. Neskani duona, svetimu peiliu riekta M, Vrb. Po darbo skanus valgis B436. Svetimi pyragai skanūs, motinos juoda duona dar skanesnė rš. Skanus kai pienas iš po buliaus LTR(Vdk). Skanus būtų kąsnis, tik padažas prastas LTR(Srd). Pavogta duona kožnam skani B. Raudonas gražus, saldus skanus VP39. Juodas kaip vel[nia]s, skanùs kaip pasiutęs (vėdarai) Slnt. Visi giria, ka skani, ale niekas neėda (tabakas) LTR(Vdk). skanù n. K, skán: Tai skanù – valgai ir nori Dkš. Medų skán valgyti Slnt. Garstyčias tas padarydavo, alyvo pridėdavo, ir su bulbėm labai skanù būdavo Mšk. Kai nedaug, tai ir skanù Vlkj. Kaip skanù pienas Jrb. Kai biškį čia pavargsti, tai parėjus kaip skanù valgyt, kaip skanù miegot LKT191(Zp). Burnoje buvo neskanu ir sopėjo galvą A.Vien. Jiems teip skanù buvo, kaip dar niekados Sch172. Su paslinku buvo skaniaũ valgyt Nmk. Skaniaũs BVI163. ^ Skanu gerti, kad myli, gražu pareiti, kad lydi TŽV624. Skanu buvo, tik maž tebuvo LTR(Pln). Skanu kaip du medu su degutu LTsV237(Ms). Skanu kaip du medu – kai trečią pridėsi, tai valgyt nenorėsi Rs. Ir gardu, ir skanu – kaip pirmoms krikštynoms ruošta KrvP(Vs). Skanu radus, reik pamesti Erž. Skanu būtų tinginiui košė, ka nereiktų maišyti LTR(Vdk). Skan karšę valgyti – gilu vandenį bristi Plt. skaniaĩ adv. K, BŽ55, DŽ; R331, Sut: Graikštus žmogus nori, kad vis skaniaĩ jam duotų valgyti J. Dabar i tas nebskaniaĩ, i tas nebskaniaĩ rodos jau, o kitą kartą viskas buvo skaniaĩ Als. Įsidedu, valgau – ir skaniaĩ Ktč. Kai vėlai pusrytis, tai i skaniaĩ Vdžg. Be cukro jas (kriaušes) galėjo išvirt i tas uogienes kabyt skaniáusiai Mšk. Ka tik būtų, ana išverda skaniáusiai Trk. Má[n] kad i skaniáu (skaniausiai) būtų, aš jau ne tei puolu Jrb. Su kunigais ir karaliais iš vieno bliūdo valgau skaniai skanesniai PP32. Kit nieko nedūmojo, tiktai jeib skaniai kožną dieną … valgytų ir gertų BPI195. Skaniai valgyti Q629. ^ Daugiau dirbsi – skaniaũ valgysi KrvP(Kdn). Kitojo bliūde visada skaniau LTR(Vdk). skanỹn adv.: Juo vynas eit tolyn, juo skanỹn Ms. 2. S.Dauk prk. teikiantis pasitenkinimo, malonus: Toks skanùs kvapas! Žr. Rožių iš kalnų papūtė kvapas skania sveikata Mair. Dvelkia ir skanus spirgų kvapas, kad nors seilę ryk J.Paukš. Skanus miegas akes jos užvėrė I. Toks oras skanùs po lytaus paliko Krš. Čia skãnio juoko, kito nieko tiktai Slnt. Tai bus visiems skanaus juoko, kai jis, čia betupėdamas, pasiliks paskutinis J.Avyž. Tatai esti ugnis ant saldaus (skanaus) kvapo ponui BB3Moz1,17. Man vis atsiranda skanesnis ir saldesnis darbas Ns1833,1. Marti pasakė: nedirbi, o valgai. Va, i žodis tau skanùs! (iron.) Bt. skanù n.: Pikta ir neskanu seniui P.Cvir. Atminimas gražių panelių net nupurtė jį. Jam pasidarė taip neskanu, lyg pilvui ūmai atsisakius virškinti Vaižg. skaniaĩ adv.: Žydėkite kaip lelijos ir kvėpkit skaniai CII312. Kas skaniaĩ (meilingai) kvepia KI94. Tas bijūnelis … ne taip skaniai kvėpėjo, kaip jis gražiai žydėjo N110. Kadagių parsiveš, ta ka užkvepins skaniáusijai! Kv. Anudu tie velniai sumigo didliai skaniaĩ Brs. Visi juokiasi, kad skaniaĩ miega Rd. Pro lytų eina ir eina, medžiai šniokšta – skaniáusiai miegoti LKT87(Žr). Mano mergytė klėty skaniai miegsti N42. Vyrai prapliupo skaniai juoktis A.Vencl. Juodu apsikabinusiu skaniai pasibučiavo BsV307. Šiandie laikrašty skaniaĩ skaičiau Vlkš. Jis apie savo mergaites skaniaĩ kalba, seilę nurydamas Smn. Kai ši (gyvatė) įkirsdavo į nosį, ežys tik neskaniai pasipurtydavo K.Saj. ^ Ko par daug, tai neskaniaĩ Žg. ║ mielai darantis ką, linkęs į ką: Patėmijęs, jog kelionės bendras nelabai skanus į šneką, ir Virpša pirmą dieną tik iš reto atsiliepė į jį V.Piet. 3. R268, MŽ358 patrauklus, meilus, įdomus: Petras skanùs vyras Varn. Onytė skanì mergelė Varn. 4. G108 prk. skambus, garsus: Tavo labai skanùs balselis Rm. Mūsų kalba dėl eiliavimo ne suvis skani V.Piet. skaniaĩ adv.; LTIII451: Jis skaniaĩ šneka Rm. 5. Kos52 riebus. ║ prk. nešvankus. skaniaĩ adv.: Žadėjau kaži ką skaniaĩ sakyti Krš. 6. prk. smarkus, stiprus. skaniaĩ adv.: Mušk vaiką retai, bėt skaniaĩ Krš. ◊ nė̃ vélniui (šùniui) neskanùs Kal niekam tikęs, nevertas: Tas žmogus nė̃ vélniuo neskanùs Rt. Pijokas smertelnasis nė šunie neskanus Šts.

skanus sinonimai