Kas yra svaidyti? sváidyti, -o, -ė Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Trgn, Žvr, Jdr, svaidýti, svaĩdo, svaĩdė NdŽ; M, L iter. 1 sviesti. 1. tr., intr. P, Rtr mėtyti, laidyti (tolyn, aukštyn, šalin, į ką): Kūlaičius iš dirvos sváidau, t. y. laidau J. Akmenaičius iš svilksnių (iš mėtyklių) sváido J.Jabl. Nesváidait (tu nesvaidyk) akmenų an daržo! Lz. Priešas sváido rankinėmis granatomis KŽ. Vaikai, ekiat lauko pudbalo (futbolo) sváidyti! Krš. Tau aš ne šuva, kad pagalius sváidytum Ds. Dvi mergelės žiedus viena in kitą sváido Str. Pradė[jo] bombas sváidyt iš viršaus Aps. Vieną pakoją mini – pasikelia viena nytis, kitą – kita nytis, ir sváidai šaudyklę Rš. Anas sváidė meškerę ir ažukabino [žmogui] ažu šono Aps. Tada sváidė skiedas, ir darėsi koki pinigai (ps.) GrvT139. Nesváidyk batų, paskui nerasi Dt. [Senovės žmonės] girnų akminis svaidžiusys it obulus S.Dauk. Visi susirinkę juokiasi, kvatojas ir svaido jį akmenimis V.Krėv. Iš svaidomojo bokšto paleido į pilies sieną keletą akmenų A.Vien. Bernas tašlą laužė, ardė, paslapčiomis šuniui svaidė O. Juokaudami jie (vyrai) lengvai iš vagono svaidė medines vinių dėžes J.Dov. Vėtykle sváidai ir sváidai tuos grūdus Kli. Iš džiaugsmo šokinė[ja] ir kepurę aukštyn sváido Vkš. | Vulkanas vėl atgijo, vėl svaidė ugnį, vėl rūko dūmai sp. | prk.: Doras žmogus nesvaido tuščių žodžių sp. Sváidė šimtus keiksmų NdŽ. Užpykęs ir sváido neteisybes Ut. Dykai nesváido pinigų (reikia užsidirbti) Dglš. Nesváidyk vyro – kitą ne taip lengvai rasi Rdn. ^ Juodas katinas kibirkštis svaido (debesys ir žaibai) LTR(Krtn). | refl. Š, NdŽ, KŽ: Sváidosi akmenais Grv. Anie putbolą atsineša, sváidos Vkš. Kai pradėjo vaikai sváidytis su sniegais, tai tik balta pasdarė Ds. | prk.: Tęjauka mūsiais (mūsų krašte surinktais, užrašytais) žodžiais sváidysis po Vilnių Lz. Tuščiais žodžiais čia niekas nesisvaido sp. Visi jie triukšmingai kalbėjo, juokėsi, svaidėsi sąmojais rš. ║ tr. mėčioti, įleisti į ką: Ai (ar) tu tankiai sváidai [į vagą] bulbas? Aps. [Laiškus] sváido [į pašto dėžutę] Lz. ║ tr. mėtyti: Aš tą seną tris dieneles pelais papenėsiu, o ketvirtą šarmu pagirdysiu, iš kiemelio akmenim svaidysiu LTR(PnmR). ^ Aš jam duona metu, o jis mane akmenimi svaido KrvP(Lš). 2. tr. NdŽ dėlioti vis į kitą vietą (kiaušinius): Vištos pradė[jo] sváidyt kiaušinius Klt. 3. tr. dėti be kevalo (kiaušinius): Kiaušinius svaidýti Kp. 4. tr. bet kur numesti, nebranginti, nesaugoti: Nesváidyk duonos, kad paskiau nereikt pasimt Trgn. Nesváidyk duonelės, trušiams geriau sušerk Krš. ║ refl. mėtytis iš vietos į vietą, būti ne vietoj, nebranginamam: Buvo, buvo, sváidės pas mus [pjautuvas] Akm. Tų stabulių liuob daug sváidysias patoriais Brs. Tokie drebėzgaliai sváidos – patirpysiu ir an bulbių užpilsiu Trk. Žinok, pinigai nesisváido Dglš. 5. tr. prk. tuščiai leisti, eikvoti, netausoti, švaistytis kuo: Sváido piningus tik an vėjo Krš. Perejõ (visą laiką, nuolat) neturi iš ko sváidyt pinigų Dglš. | refl.: Ir baisiai nesisváidau [pinigais] Lkm. Nesváidykias šimtais – nesi toks bagotas Rdn. Nesváidykis, tų saldinių obūlų nėra daug Krš. Obūlais aš nesváidaus, pati džiauguos gavusi Vkš. 6. tr. NdŽ blaškyti, mėtyti į šonus, į šalis: Mašina šonuosna sváido, kai važiuoji Gdr. Menką laivelį svaidė bangos kaip šapą jūrų begalybėje K.Bor. Audra draskė mus, svaidė ir blaškė lyg jūra vilnis A.Vencl. Ant ekėčių teko krauti akmenis – kitaip jas svaidė į šalis banguota žemė P.Cvir. 7. intr. skraidyti: Ant stogų čirškėjo žvirbliai, o pastogėse lizdus mūrijo ir svaidė it kulkos kregždės J.Paukš. 8. tr. daryti neramų, versti blaškytis: Jau ją kraujas sváido blogas, nešioja Klt. | refl.: Visą naktį klejojai, svaideis po lovą, verkei. Ar skauda kas? LzP. Sugriežusi dantimis, ji ėmė tampytis, svaidytis rš. 9. refl. Ad puldinėti, šokinėti į šalis: Ana tokia durna, šita telyčėlė, visur sváidos šonuosna Gdr. Jis karščiavos, svaidės į visas puses, tarytum su kuo nors ėjo imtynių rš. Sváidos (jaudindamasis sukiojasi), mėtos visas, nedaboja in žmogų Klt. Sváidydamasiai (svyruodamas) einu šonan Dglš. 10. refl. Šts nuolat keisti buvimo vietą: Pryš amžiaus galą tie seniai i sváidos (pas vieną vaiką pagyvenę važiuoja pas kitą) Krš. Sváidosi čia po svetimus Dsn. Sváidės, sváidės, net po Padvarniais krūmuos gulėjo (slapstėsi) Sug. 11. refl. mėtytis (apie skausmą): Kokį kartą taip sváidos, kaip dygulys, kaip krau[ja]s Vgr. 12. tr. kraipyti į šalis, kilnoti: Vis tiek jaunesni mitresni, kiteip tas kojeles sváido Ms. Tai buvo kuokinė – mergos tik sváido kojas šonuosan! Prng. Tai kad anas sváido pastargalį (šoka) Švnč. Dabar sváido liežiuvį visap (moka kelias kalbas) Lz. 13. tr. drebinti, purtyti: Jį sváido drugys Švnč. 14. tr. impers. priversti griūti (apmirštantį nuomariu): Jį sváidė, apmirdavo Švnč. Ana nesveika buvo, ją sváidydavo Dkšt. 15. tr. grūsti, kišti kur: Į kalėjimus sváidė nekaltus žmonis Akm. 16. tr. Krš šalinti (pvz., iš mokyklos ir pan.). ◊ akìs sváidyti viliojamai žvilgčioti: Šepetienė, kiek sumišus, taiso plaukus, sagutes, Nina svaido akutes T.Tilv. ãkmenis sváidyti kaltinti: In kitus ãkmenis sváido, ė pats tokis Rš. velniaĩs perkū́nais sváidytis keiktis: Bet staiga – ar jis knygoje ką negero išskaitė, ar šiaip kokia mintis galvon krito – nubloškia knygą ir ima plūstis – velniais perkūnais svaidytis J.Paukš. žaibùs sváidyti smarkai plūsti, niršti: Visą kelią meisteris griaudžia, svaido žaibus P.Cvir. Valdininkas šėlo, žaibus svaidė ir su žeme sulyginti grasino sp. žíežirbas sváidyti piktai žiūrėti: Antano žmonos krūtinė kilnojasi aukštyn ir žemyn, o akys svaido žiežirbas (piktai žvilgčioja) P.Cvir. žìžilpas sváidyti perveriamai žvelgti: Mergaitės akelėmis svaidė meilias ir smailias žižilpas Žem. [su] žõdžiais sváidytis; žodžiùs sváidyti užgauliai, piktai kalbėti: Sváidos žõdžiais kaip pagaliais, pasiutusi marti Krš. Sváidos su žõdžiais kaip su akminais Krš. Pri svetimų jau anie žõdžiais sváidos, o vieni visai pasiunta Krš. Kad jis visiem žodžius svaido Mrj. Nesváidyk žõdžių, neužduok senam širdies Krš. Kas gali apsikęsti žodžiais kaip strypais svaidomas S.Čiurl. Sena [žmona] neklausys, jauna neslaugys, o bagotoji žodeliais svaidys LTR. \ svaidyti; apsvaidyti; atsvaidyti; įsvaidyti; išsvaidyti; nusvaidyti; pasvaidyti; persvaidyti; prasvaidyti; prisvaidyti; razsvaidyti; susvaidyti; užsvaidyti
svaidyti junginiai
- (ap)mėtyti, (ap)svaidyti, (ap)svaidyti