Kas yra akis? akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies (akys) gerai regi Zt. Akys nuo dulkių yra paraudonavusios Klp. Kad supyko, net ãkys raudonos Kp. Akiùms karšta Nmk. Ãkys teka vandenimi B. Ãkys ašaromis apteko (pasidarė ašarotos) K. Ãkys patulžusios ašaromis J. Tavo ãkys traiškanoja Kp. Ãkys jam pasruvo iš pykčio Š. Ãkys įdubę Rm. Sulįstų ir tau ãkys į kaktą (įdubtų akys, sublogtum), kad taip gyventum, kaip aš Srv. Nuo dūmų man ãkys apmarko K.Būg. Akys tokios siauros, kaip viksva prapjautos Dbk. Jo ãkys jau nor apgesti B. Ãkys jo tik verda (juda, mirga) Mrs. Savo linus kol išmyniau, vis po dulkes... akys visiškai atliko (pagedo) Žem. Taip jis nusiėdė, kad net ãkys užgriuvo Jnšk. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kaktos iššoks BM222. Vaikas miego nori: matai, kokios akẽlės padėrusios, pilnos miego Plt. Taip kad jų keli sveikas akelès išsibadė K.Donel. Mūsų sesužės juodos akužės ... kaip serbentėliai JD687. Jos akutės kap žiburėliai Plv. Akių̃ skaudulys, blinksėjimas, apželpimas, niežimas (nižimas?) viduryje, tekėjimas, varvėjimas, sravėjimas B. Akių̃ aptraukimas, aptemimas KII200. Akių̃ družumas B. Akių̃ sopstas tenka nuo vieno kitiem Ds. Mėlynų, pilkų akių SD207. Jei dešinę akį niežti – reiks verkt, jei kairę – reiks juoktis (priet.) Mžš. Užsikrėčiau ãkį Lp. Krislas graužia ãkį Kp. Šis muilas labai gailija (ėda, graužia) akìs Ktk. Vaikeli, nežiūrėk į knygas tep daug patamsėje, akìs pražiūrėsi Plv. Tik užmerkia akis, ir jau miega Gs. Jam šaka išdūrė akį Rm. Iškirto žvirblelis pelėdai akį D93. Jau baigia traukt (vilkti) ãkį, greit apaks Pn. Ãkį traukia mėšlungis Pn. Dūmai pirty akìs ėda Pn. [Mergytė] labai graudžiai verkė, ašarėlėms akis merkė KlvD46. Akìmi tamsu, nematau Smn. Viena akim̃ žabalas žmogus Ds. Žvilgterėt teikis akià MP68. Anas regi tiktaik vienái akiái Zt. Čia žmonės labai serga akimìs Š. Ką savo akimis matau, tai ir tikiu B. Nė aš akim̃ regiu, nė ausim girdžiu Brsl. Man akysè tavaruoja Ds. Akýsna neša Zt. Krislas įkrito į ãkį Pn. Įbrido į vandenį lig akių̃ Kp. Duok tam begėdžiui su šluota per akìs! Rm. Pašlapink skepetėlę ir pridėk prie akių̃ Kp. Arklys serga geležuonim, pūliai eina pro akìs Kp. Atėjo žmogus su viena akià Rm. | prk.: Užmigo žemė, tik dangaus negęsta akys sidabrinės Mair. Juodas miestas, kaip alkanas vilkas, sužiuro tūkstančiais ugninių akių S.Nėr. Vasarėlės žydros akys mirga tarp žolių S.Nėr. Kiekviena rugiagėlė žiūri į mane besišypsančia mėlyna akimi rš. Negera, drumsta akimi žvelgia saulė į ištroškusią ir suskeldėjusią žemę rš. ^ Pripylė stiklą pilną kap akìs Alk. Duoboje vanduo kaip krikštolas, ir pilna kaip akis Žem. Baltas kaip ožio akis (prastas) Šts. Ãkys kaip marios Pl. Akys kap pelėdos (didelės) Gs. Pats galėtumei imti Katrę, tokia juoda, ir akys kaip vabolės Žem. [Lavonas] apmūsojęs, akys kaip šuliniai Žem. O aš savo teturiu tą vieną vienintelę karvelę, kaip akį kaktoj Žem. Nuo baltakės baltos ãkys Nm. Tos pačios ãkys verkia, tos pačios juokiasi Bsg, Trgn. Ãkys juokiasi, širdis verkia Lp. Gražu, net ãkys juokiasi Ml. Kad akys neregėtų, pilvas nenorėtų Lp. Ãkys didesnės už pilvą Skr, Pnd, Šll. Ãkys graibo, širdis nepriima Sim. Ko ãkys bijo, rankos padirba Lnkv. Ãkys baisininkės, rankos darbininkės Sln. Akys pamatys, rankos padarys PPr26. Valgyk, kad pilvas plyštų, dirbk, kad ãkys lįstų Aln. Išmoks, kai ãkys iššoks (kai patirs vargo) Skr. Akys ne marės, užteks ir nėšio KlvrŽ. Ãkys nori miego, širdelė ragaišio J.Jabl. Miške ãkys, už sienos ausys Dglš. Geros akys dūmų nebijo (įpratęs blogai elgtis, nesisarmatija) Pn. Dvi ãkys daugiau mato, ne viena B. Akys dvi, kelių šimtai LTR(Šll). Negailėkis, juk ãkys mažos, ne duobės, daug neišgers Lk. Jei neteisybę sako, tai ãkys mirksi Gs. Varnas varnui akiẽs nekerta (toks tokiam nieko nedaro) Gs. Visų verksi, akių neteksi Mrj. Aklas akių̃ nepaslėpsi B. Sarmata akių̃ negraužia Lp. Akių̃ pasiklausk, nosis parodys (sakoma, kai kas nemato akivaizdoje esančio daikto) Krž. Akių patikimas neilgam (kalbant apie mergaitės gražumą) Ėr. Akìms gėda, bet širdžiai sveika Erž. Šykštus greičiau ãkį iš kaktos padovanos, nei kokį nors daiktą Lp. Kad galėtų, tai paskutinę ãkį išplėštų (viską atimtų) Gs. Atidūrė jam Ponas Dievas, kaip su žiburiu į akìs K.Būg. Ką daugiau su juo darysi, negi akìs iš kaktos lupsi (nėr kas daryti)? Ds. Džiaugiasi įgijęs nei (kaip) varlė akis B. Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi J.Jabl. Pakol saulė patekės, rasa ir akis išės Sim. Svetimi dūmai akìs graužia J.Jabl. Akimìs žiūrėk, o rankoms valios neduok Pp. Ko akimìs nepriveizdėsi, tą kišene užmokėsi Sim. Akimis peikia, širdžia teikia Sim. Laukas su akims, miškas su ausims Sln. Kaip gegužė su užrištomis akimis (nematydama) išsiskyrė vyrą M.Valanč. Sumanytų – žmogų akim suėstų Jnšk. Laikyk kaip krislą akỹ (neužmiršk) Kp, Jnšk. Nedoras kaimynas kaip krislas akyje Sim. Neužkent kaip akė̃[je] krislo Krž. O tai šoko bart – kap vapsva į akìs Lp. Kito akė̃[je] i krislą mato, o savo – ne rąsto Lkv. Akė[je] ir mažiausia dulkelė į krumslį pavirsta Vvr. Giltinė nežiūri nei akỹs (akysna), nei dantỹs Vžns. Akys į akis, vartai į vartus (prieš vienas kitą) B. Pavėdus akis į akį, nosis į nosį Sim. Ant akių pažiūrėjęs, sveikatos klausk B. Pritiko kaip kumštis prie akiai Sim. Tamsu, nors ir į ãkį durk (labai tamsu) Gs. Iš akių į akis (tiesiai) B. ║ ppr pl. sugebėjimas matyti, matymas, regėjimas: Blogos, šviesios ãkys K. Širdis dreba, ãkys temsta TŽI257. Į senatvę visai nusilpo ãkys Gs. Jis gerų akių̃, tuoj pamato Kp. Per karą ir akių̃ neteko Vlkv. Mano ãkys jau aptẽmę, nebegaliu skaityti Kp. Jis trumpų (žemų Srv) akių buvo J.Jabl. Nuo jo akių̃ nepasislėpsi Ėr. Ãkys kaip vanago Srv. Ne visų vienodos ãkys (ne visiems tas pat gražu) Krž. Prastoms akìms visos lempos prastos Vvr. ║ prk. požiūris: Tai tik jūsų akìms jis nėjo, o aš mačiau, kad ėjo Skr. Mano akim̃ gal kitap atrodytų! Gs. Tu galvoji, kad visi žiūri tavo akimis J.Avyž. Ieškodami sintaksės akimis sakinio dalių, stengsimės tikslūs būti J.Jabl. ║ regėjimo atmintis: Štai akį turi – užpernai kartą matė, ir dabar pamatęs pažino Sml. Jos gera akis: mūsų raštus pamatė ir išsiaudė sau (pamačius gerai įsidėmėjo) Sml. ║ sugebėjimas pataikyti: Jis gerą akį turi – šovė ir iš karto pataikė Ėr. Pažiūrėsim, kokia tavo akìs Skr. ║ ppr. pl. žvilgsnis: Meilios ãkys J. Besidairant susitiko jų ãkys Vlkv. Ilgai nenuleido akių nuo jos rš. Akys kaip akys, gan drąsios, nuo žemaičių betariant, be kobinukų Žem. ^ Svečias į vidų, ãkys ant lentynos J.Jabl. Kur miela, tę ãkys, kur skauda – tę rankos Dkš. Teisingo ir ãkys teisingos An. Baltos rankos ant stalelio, akys į mergelę JD252. Ant akių matyti, kas per vienas yra B. Iš akių̃ matyt, ka meluoja Gs. Nuo akių matyti, kas per paukštis Slm. ║ loc. pl. akivaizdoje: Mes visi jos akyse užaugome Žem. Visų akyse imu juos gėdyti rš. Nestovėk akysè, pasitrauk į šalį Rt. ^ Akise kap brolis, už akių kap velnias Plv. Akyse laižo, už akių braižo Jnšk. Akyse piesto šoksta, už akių varlės nepaveja Kpr. smalsiai žvalgytis: Spjaudė ir akimìs mergas gáudė Plv. Akim̃ tik mė́to mergučės, kur vyrai Jrb. 2. Šv nertinė tinklo skylė: Jūsų tinklo didelės ãkys, gali visos žuvys išlįst Lš. Mažesnės žuvys pro akìs išlindo Sdk. 3. Mrj mezginio kilpa: Tavo pirštinės pasileido ãkys Kv. Iš kiek akių̃ pradėjai šią kojinę? Up. Kas mano akìs paleido (ištraukė virbalus)? Lp. Nenuleisk akiẽs megzdama (neduok nusmukti kilpai nuo virbalo) Kp. Baigiu kojinę, jau akis leist (siaurinti) pradedu Lkš. Jau gana (pirštinei) ilgumo, pradėk vogt akis (pradėk siaurinti) Ds. Piršto užteks ilgumo, jau imk akìs (pradėk mažinti) Kp. Silkinės pančekos, jei nesuskumbi [sulaikyti], išbėga akìs (pasidaro ruožas per visą kojinę) Grg. Padarysi teipag jupą, pilną akių, iš plonos drobės Ch2Moz28,39. 4. nyčių kilpa, skylė: Pratrūko kelių nyčių ãkys Ds. Prastos čionai nytys – ištrūkę akys Pc. Jau šitom nytim austi negalima, pusė akių̃ ištrūnėję Mrj. 5. kilpa kiškiams, lapėms ir kitiems žvėreliams gaudyli: Ne toks dabar laikas, kad kiškiai į akìs lįstų Srv. Vakar pastačiau akùtę, o šiandien radau įkliuvusį kiškį Dv. 6. Škn lede prakirsta nedidelė skylė arba visai neužšalusi vieta, aketė: Su gelžiais kruša ledą, akìs tokias dirba Plt. Važiuojant par ežerą, arklys įkišo į ãkį koją ir nusilaužė Žr. Tose švendrėse maišosi neužšalusių akių̃, neįlįsk Ėr. 7. Mrk, Mrc, Dkk, Varn liūne kiaura vieta; pelkių ar baigiančių užaugti ežerų nedidelis vandens plotas: Mūsų balose daug akių̃ Mrs. Kitur jau storas ledas, o ežere ãkys dar neužšalo Up. Mažesni ežerai yra ežerų tik akys LTR(Lš). Radau raiste ãkį ir atsigėriau vandenio Vlk. Vaikai, saugokit, kad karvės į ãkį neįklimptų Žmt. Neik ant kinių, dar akiñ įlįsi Vs. Mūsų paežerėj akis atsivėrė Lš. Paežerėj burbso ãkys Ig. ║ iš gilumos prasimušęs šaltinis, akivaras: Šaltinio akìs žiemą vasarą verda (neužšąla) Šv. Mes per visą žiemą akiñ velėjom Lš. 8. žaizdos skylė, fistula: Tarpupiršty akìs atsirado Ds. Skauduly trys ãkys atsivėrė Vlkv. 9. bičių (širšių) korio skylutė medui dėti ar perams auginti: Korio akìs Ds. Ji (jauna bitė) perkanda vaško dangtį ir išlenda iš akies Rdž. Jau pilnos akùtės medaus Gs. Kad nors vieną akýtę medaus rastum! Ėr. Tas [korio] skyleles aš vis akikes vadinsiu S.Dauk. 10. akyto daikto (ragaišio, duonos ar sūrio) tuštumėlė: Ragaišis labai išakijęs, vienos ãkys J.Balč. Sūris išpurijęs, turi daug akẽlių Ėr. 11. bulvės duobutė, iš kurios išauga diegas, akutė, akelė: Šitos bulvės daug akių̃ yra Ūd. Kaip tu čia tas bulves skutai, kad ãkys visos stovi neišimtos Mrj. ║ prk. paruošta sėklai bulvės puselė: Neskaldyk tokiom mažom akùtėm – bus maža bulvių po krūmu Rdm. ║ augalo spurgas, pumpurėlis, iš kurio išauga šakutė: Reikia išrėžti kamiene medžio ar galūnės šakoje vietą, į kurią sprogymę, arba akelę, reikia įsodinti S.Dauk. Jau įdėta ir apraišiota akutė rš. 12. Lkš, Mšk, Vb viršutiniame girnų akmenyje skylė: Pripyliau pilną akį grūdų, ir nebegaliu pamalt Žml. ║ skylė jaujos krosnies kaktoje dūmams išeiti: Dūmai eit pro ãkį kakto[je] Ms. 13. ištirpusių riebalų lasas">lašas virale: Sriuba negardi – tik kelios ãkys taukų plauko Rm. Piene matyti daug akẽlių sviesto Ėr. 14. prie rėtelio (kraitelės) lankų sukryžiavimo tam tikra vytelių ar plėšų žvaigždė spyreliams sudėti, pačiam pynimui pagražinti: Te lankai, dėk akìs, pinsim rėtelį Kp. Graži pintinė – aplink akelės Kp. 15. povo plunksnų žvilgančios vietos: Jo skrybėlės plunksna su akimi Kp. 16. žiedo praplatinimas su kokiu nors pagražinimu (stikleliu, brangiu akmenėliu) arba be jo: Žiedas su akimì ir be akiẽs Grž. Pirkčiau pirkčiau žiedužėlį deimanto akele JD122. Ant piršto akutė šviesi Mair. ║ šukų, karūnų, taurių ir kitų tokių daiktų įstatytas stiklinis ar akmeninis grūdelis: Šukos nebegražios, visos akys iškrito Ėr. 17. žaidžiamų kaulelių taškas: Man atsivertė šešios ãkys J.Balč. 18. žaidžiamų kortų vertės ženklas ir skaičius: Kokios kortos – su paveikslais ar su akim̃? Kp. Skaityk akìs, ar jau yra šešiasdešimt šešios Pn. 19. toks kortų žaidimas iš pinigų, „dvidešimt vienas“: Akiẽs grojam Ds. Surinkęs akį, visą banką paėmė Pšš. 20. Kč bato metalinė įstatoma skylelė raiščiams varstyti: Išlėkė bato akis, ir užsiraukė skylelė Kp. Veria raikščius pro bato akis Kb. ║ skylelė dirže ar guminio apsiausto pažastyje: Jei dulkinis be akių, pažasčiai šunta rš. Moteriški diržai esti su akelėmis rš. ║ skylutė burėje: Akutės burei suraukti BŽ489. ║ adatos ąsa, bulia: Neįveriu į ãkį Šl. Pigiaus yra velbliūdui pereit per akį adatos Ch1Mr10,25. 21. važiuojamo ar kito kokio prietaiso šviesa, lemputė: Autobuso akìs daug didesnė už dviračio Dgl. Iš tamsos žybtelėdavo geltonos automobilių akys J.Dov. Lemputė nebešviečia – perdegė akẽlė Ėr. Įdėk akùtę į batarėją, pažiūrėsim, ar gerai dega Km. 22. laikrodininko didinamasis stiklas, dedamas prie akies: Ziegormeistris, užsidėjęs savo ãkį, paveizėjo mano ziegorukui į vidurius Brs. ◊ akìs badýti 1. būti matomoje vietoje: Kepurė akis bãdo, ieško kaži kur Jnš. 2. gėdinti: Ana ėmė jam akìs badýti, o jis eina ir gana Škn. akimìs badýti piktai žiūrėti: Nėr kur dėtis – akim̃ visi bãdo Srv. akìs pabãlinti piktai pažiūrėti: Akìs pabãlino, maniau, kad griebs Dkš. ãkys pabãlo baisu pasidarė: Kap sužinojo, kas atsitiko, tai neit (net) jam ãkys pabãlo Gs. akìs pabãlinęs girtas: Eina artyn akìs pabãlinęs – aš aš nė gyva, nė mirus Jrb. akìs įbèsti įsižiūrėti: Pamatė mergą ir į̃bedė akìs Ds. ãkys bỹra ima verksmas: Man ãkys pačios bỹra besiklausant Švnč. akìs blandýti miegus blaškyti, busti: Jie ėmė žiovauti, akis blandyti, galvas kelti Žem. akìs atidarýti (pradarýti) (kam) padėti suprasti: Dabar tamsta man akìs atidareĩ Jnšk. Pradãrė anam akìs nelaimės Dr. ãkys atsidãrė (atsivė́rė) aišku, suprantama pasidarė: Tik dabar žmonėm ãkys atsidãrė, kaip jie buvo išnaudojami Jnš. Tada jų akys atsivėrė, ir pažino jį BPI404. akìs sudėlióti į mokslus išleisti: Gera buvo pamotė – žiūrėk, svetimiem vaikam akìs sudėliójo Pkr. akìs dègti gėdintis: Primelavo visaip, o paskui dèk tu akìs Rrš. Reikėjo taip nedaryt, tai dabar būtų nereikę akis prieš jį degt Lš. akìs išdẽgęs susijaudinęs ir skubėdamas: Atpuolė akìs išdẽgęs, aš jau maniau, kad kokia nelaimė atsitiko Srv. akìs išdègti gėdą pasidaryti: Ko lendi kur nereikia, bene nori akìs išdègti Brs. akìs apdérgti gėdą padaryti: Kad sau sau, ale ir tėvam akìs apdérgė Škn. ãkis išdérgti padaryti bjaurų įspūdį: Tokia bjauri mergina, man ãkį išdérgė Ėr. akis nudel̃bti (nudìrti, nudùrti) žemyn žiūrėti: Iš karto nùdelbė akis, kai mane pamatė Žl. Kad pamatė mane, akìs nudýrė ir prašliaužė Škn. Jo akys buvo į žemę nudurtos rš. akìs įdė́ti išmokyti: Aš tėvui sakau ačiū tik todėl, kad man akìs įdė́jo Jnš. ãkys padė́tos nukreiptas žvilgsnis: Kur gražus daiktas, ten visų ãkys padė́tos Šmk. akìs sudė́ti užmigti: Tik sudė́jau akìs, ir atėjo manęs kelt Rm. Nė akių̃ per nakti nesudė́jau, jų belaukdama Srv. akìs draskýti (drė̃ksti) (kam) įžūliai prikaišioti, užsipulti: Janikė Petrui kiekviename žingsnyje akis draskė Žem. Jin tokia pasiutus – drė̃skia akìs dėl tų arų, net baisu Jnš. akìs dùmti meluoti, norint apgauti; apgaudinėti, apsukti: Kiek galėdami vienas kitam akìs dùmia, ir tiek Gs. akìs apdùmti apgauti: Jis nori ma[n] tik akìs apdùmti Alk. ãkį dùrti 1. būti pavydu: Pamotei dùria ãkį, kad ta bagota Švnč. 2. būti matomoje vietoje: Nu jau ãkį dùria, o tu nerandi Jnšk. akìs įdùrti atidžiai įsižiūrėti: Mes visi, akis įdūrę į jį, stovime Žem. ãkį džiū́ti žiūrint negauti: Ji paviršių prisigraibo, valgo, o aš ãkį džiū́stu Gl. akìs išė́sti įgristi: Mėsa jau ir akìs išė́dė Ds. akių̃ galaĩs bematant, greitai: Kad ten pat – jie akių̃ galaĩs suveža [javus] Pkr. akių̃ galè 1. labai didžiai (nekęsti): Nekenčia ji manę akių̃ galè Slm. 2. bematant: Žiūrėk, aš akių̃ galè vežimą prikrausiu Kair. Palauk čia, aš akių̃ galè (netrukęs) grįšiu Rd. akimìs gáudyti smalsiai žvalgytis: Spjaudė ir akimìs gáudė Plv. akìs (akim̃) paganýti pasigrožėti: Kad gražios merginos, tai yr į ką akìs paganýti Gs. Gerai akìs paganýti galim toje gegužinėj Jrb. Tokia merga akìm paganýti Kp. akimìs nuglóstyti gėrintis nužvelgti: Nuglóstė gerai akim̃ jis mane Jrb. akių̃ nenugrę̃žti įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenugrę̃žta nuo manęs Rm. ãkį gélti būti pavydu: Visiem gẽlia ãkį, žiūrint į tokį arklį Ėr. akìs į ãkį 1. vienas prieš kitą: Susitiko akìs į ãkį ir išsiaiškino Gs. Sėdi akis į akį prieš LzP. 2. į akistatą: Jei tep, tai akìs į ãkį eikita Skr. 3. čia pat esant, girdint: Kalbėk akìs į ãkį, o ne už akių Slnt. Akìs į ãkį (prie jo) pasakė Lp. akìs paim̃ti į rankàs pasidairyti, pasižvalgyti: Paim̃k akìs į rankãs, ir rasi Ms. Paim̃k akelès rankẽlėsna, ir rasi Ml. akìs kabìnti laũk smarkiai užsipulti: Tegu bala, jau toks, kad geresnio nereik – dėl niekų akìs kabìna laũk Jnš. ãkys kaĩsta gėda, sarmata darosi: Kai reik eit skolintis, tai ãkys kaĩsta Gs. akìs kaĩsti (kaĩtinti) gėdintis, rausti: Taip gyvenam, tamsta, kad tik akìs reikia kaĩst Jnš. Neisiu aš ten akių̃ kaĩtint Jrb. akių̃ kaĩtinimas Ėr gėdinimasis. akìs kamšýti Lp priekaištauti. akìs kapóti Skdv užgauliai kalbėti. akìs atkãsęs mokytas: Kad dar akìs atkãsusi esi, tai jau nėra blogai Skd. akìs pakélti pažiūrėti: Pakélk akìs – ir pasakys Kp. Akių ant jo (jos) negal pakelti B. akìs pérkelti Rt, Grg atsimerkti: Párkėliau akis – o ana prie lovos bestovanti Ms. akìs kìšti (prieš ką) Ml neklausyti ko, priešintis kam. akìs iškìšti išeiti trumpam: Tokiu oru negalima niekur nė akių̃ iškišt Gs. akìs užknìsti apgauti: Šįrintais ana norėjo mun akis užknisti Šts. akìs krapštýti užsipulti: Ko tu nori, ko man akìs krapštaĩ dėl nieko! Lš. akìs atsikrapštýti prasilavinti: Ano visi vaikai buvo atsikrãpštę akìs Ms. akìs kreĩpti (atkreĩpti) sutelkti dėmesį, domėtis: Kartais ir į menkniekius reikia kreipti akis J.Jabl. Kai kas pagiria, tai ir kiti paskui atkreĩpia akìs Gs. akių̃ nenukrẽipti Rm. įdėmiai žiūrėti. ãkį kum̃pinti skersakiuoti, pykti: Tai ko čia tą ãkį kum̃pini, ką jau padariau! Jrb. akìs nuléisti žemyn žiūrėti: Eina akìs nuléidęs Kp. akių̃ nenuléisti įdėmiai žiūrėti: Ilgai nenuleido akių nuo jos rš. akimìs perleisti peržvelgti: Da atsigręžęs perleidžia mergą akim Ut. ãkį suléisti užmigti: Ãkį suléisti nedavė Str. akìs leñda iš akių̃ labai sunku, nepatogu: Kurpes nešiojom – akis iš akių lenda – taip sunku nešioti Btg. ãkys leñda iš kaktõs labai sunku: Taip dirbau nuo pat ryto, kad ãkys iš kaktõs leñda Škn. ãkys lim̃pa norisi miego: Negaliu daugiau skaityt – ãkys lim̃pa Pn. ãkys į kãktą (į pakáušį) suliñdę sulysęs, sublogęs: Sprok sprok (badauk) – akys ir taip jau į kãktą suliñdę Jnš. Kur tau taip greitai pasitaisys, kad akys į pakáušį suliñdusios Škn. akìs lùpti iš kaktõs būti labai priekabiam: Ji baisiai bjauri – visiems akìs lùpa iš kaktõs Jrb. ãkys mãto kãtę norisi miego: Vaikų ãkys jau kãtę mãto Škn. akìs apmaúti apgauti: Neduokis akìs apmáuti Žem. ãkys mérkiasi Pn norisi miego. ãkį mérkti akimi duoti ženklą: Ãkį mérkia, kad eičia su jais Rm. akimìs (akim̃) susimérkti akimis duoti vienas kitam ženklą: Jie akim̃ susimérkė Lnkv. Akim̃ susimérkė ir išė(jo) pãskui viens kitą Gs. akìs užmèrkti mirti: Jau kadai kada akìs užmèrkė Gr. ãkį mèsti (užmèsti) 1. žvilgtelėti, pažvelgti: Mẽtė ãkį, ir viską žino Jnšk. Vaikas miega – užmèsk ãkį, kad kartais neiškristų Trg. 2. su malonumu pažvelgti: Žinoma, tokiai poniai kaip tau nėr kur akies užmesti, – juokėsi antroji Žem. akimì mèsti žvilgtelėti: Kaip mèsti akià – vis mūsų laukai tęsiasi Rod. akimìs pérmesti peržvelgti: Gervinas, keistai šypsodamasis, permetė akim Gaidį I.Simon. akimìs užmèsti žvilgtelėti: Savo akimis ant ko užmesti B. akìs užmèsti B žvilgtelėti. akimìs mė́tyti smalsiai žvalgytis: Akim̃ tik mė́to mergučės, kur vyrai Jrb. akiẽs mìrksnis K; R41 akimirka, momentas. akiẽs mìrksniu (mìrksnyje, mìrktelėjime) bematant, greitai, tuojau: Karalaitė akies mirksniu liko sveika MPs. Kad kas to ąžuolo žievės atneštų, tai aš akies mirksny išgyčiau MPs. Akies mirktelėjime prisikels M.Valanč. akių̃ mojù tiesiai, nosies tiesumu: Čia jau nebeklysi, eik akių̃ mojù, ir rasi Brs. akìų mõjuje akimirksniu: Vokietukas, kumelės pilvą į valtelę įmetęs, akių mojuj prapuolė B. akių̃ mõjus K akimirka. akìs muĩlinti meluoti, norint apgauti; apgaudinėti: Ką tu čia ma[n] akìs muĩlini su tom šnekom Gs. akimìs nárdyti žvilgčioti: Tai smarki boba – tik akimis nárdo, tik nardo tuos vyrus Jrb. Jin taip ir nárstė su tom akim̃, kad tik vyram patiktų Jnš. akìs panarìnti žemyn žiūrėti: Eina akìs panarìnęs Lkš. akìs nunérti žiūrėti (žemyn): Akis nunėrusi B. Nunė́ręs akìs į žemę bijo ir į žmogų pažiūrėti Gr. akìs panérti žvelgti (į ką): Kiti ant žemės pakritę, akis į dangų panėrę, sustingusias rankas keldami, atlydos klūkė S.Dauk. akìs papenė́ti pasigrožėti: Mieste nors akìs pàpeni, kad ir alkanas Ml. akis prisipìlti (užsipìlti) pasigerti: Atsibaldė akìs prisipýlęs ir pardrybsojo par naktį Jns. Jis vis akìs užsipýlęs Kp. akìs užpìlti 1. nugirdyti: Jis nori, kad aš jam akìs užpìltau Lš. 2. nusigerti: Jis vis dar akìs užpýlęs Kp. Taip keli, akìs užpýlę, pradeda šūtyt K.Donel. 3. palaidoti: Rašyti nemesiu, kol tik akis užpils Žem. akìs plė́šti įžūliai prikaišioti, užsipulti: Visomis keturiomis plėšia akis kiekvienam, kuris papeiktų darbus jos sūnelio Žem. akìs išplė̃tęs su nuostaba, atidžiai (žiūrėti): Subėgo visi ir žiūri, akìs išplė̃tę Vlkv. akìs išplìkęs labai skubėdamas: Parlėkė akìs išplìkęs, nei nieko buvo, nei ką, tik išgąsdino be reikalo Srv. ãkys išplìks bus sarmata: Nebūk per drąsus, ãkys išplìks Rz. akimìs plìskinti viliojamai žvilgčioti: Bjauri merga – taip ir plìskina akim̃ tuos vyrus Jrb. akių̃ plótu ant nuomonės: Ėjau akių̃ plótu, ale radau namus Šk. Nereikia akių plotu be reikalo daug šnekėti, ba tai labai negražu Tat. akìs išpū̃tęs stebintis (žiūrėti): Ko tep žiūri akìs išpū̃tęs kap pelėda? Gs. akìs papū̃sti labai nustebti: Tie tik pàpūtė akìs, išsigando Rsn. akìs išpū̃sti labai nustebti: Pamatė mane – tik akìs išpūtė: jaučias, kad kalta Škn. akimìs rýti smalsiai žiūrėti: Žiūrėjo į svečią arba, teisingiau pasakius, ryte rijo jį akimis J.Balč. akių̃ neródyti (neparódyti) visai neateiti, vengti: Pasiskolino – nė akių̃ neródo Jrb. Nemačiau to velnio, nė akių neparodė Žem. akìs paródyti trumpam ateiti, pasirodyti: Jis tik paródė akìs ir vėl pražuvo Rm. ãkys slýsta labai gražu: Vakar vakare parsivilko didžiausią ryšį linų, neverptų ir suverptų, akys slysta žiūrint, kaip tik šilkas Žem. akìs įsmeĩgti nukreipti žvilgsnį, atidžiai įsižiūrėti: Eina paskui, akìs įsmeĩgęs Gs. akìs spìrginti gėdintis: Reikės akìs spìrginti Plk. akìs užspáusti būti prie mirštančio, numarinti: Jau nėra motinėlės, šiandien akìs užspáudžiau Jnš. akìs išsprogìnti labai nustebti: Akìs išsprogìno, nuduoda, kad nieko nežinanti Jnš. akìs statinė́ti užsipulti: Atpuolęs Martinkus statinėja akis, spigina: – Mano plūgas, mano! Žem. akìs statýti 1. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau akìs stãto Jrb. 2. neklausyti, prieštarauti: Žiūriu – ta mergučė akìs stãto prieš tėvą Jrb. akìs pastatýti 1. nustebti: Išgirdęs, kas atsitiko, akìs pastãtė Gs. 2. menk. mirti: Laukia nesulaukia, kuomet jis akìs pastatỹs Grž. akių̃ nenusùkti Rm įdėmiai žiūrėti. ãkys svỹla gėda darosi: Įeinant akys svyla, išeinant – pakaušis Slm. akìs svìlinti gėdintis: Akìs turėsi svìlinti, kai nutvers, kad meluoji An. akimìs šaudyti į ką žvilgčioti: Vyras knis po žemę, o jo žmona šaudys akimis į vaikius Žem. akìs šérti grožėtis: Visiems buvo akìs šérti iš tų juokų darymo Plng. akìs iššlúostyti apgauti: Žiūrėk, kad ten kas akìs neiššlúostytų Alk. akìs atšviẽsti nudžiuginti, nustebinti: Kai aš pasirodysiu, tai visiems atšviesiu akis Žem. atsišviẽsti pasiskaninti: Vis sviesto kruopelė – bus akìm atsišviẽst Jnš. ãkys atšviñta (nušviñta, prašviñta) pasidaro linksmiau: Kai pamatė jį ateinant, tuoj ãkys atšvìto Jnš. Taip gerai tas obulas – ir ãkys nušvìto, kai suvalgiau Ms. Kai ateinu pas jus, tai ma[n] ir ãkys prašviñta Gs. akìs ištem̃pęs stebintis, įtemtai (žiūrėti): Pamato žmogų ir žiūri, akìs ištem̃pęs Svr. Pas krosnį sėdi trys vaikučiai, papurę, akeles ištempę, spokso Žem. ãkys ištį̃so; M.Valanč prailgo laukti: Ãkys ištį̃so bežiūrint, a[r] nepareina Gs. akių̃ nenutráukti įdėmiai žiūrėti: Tas Jonas per tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš. akìs tráukti kreipti žvilgsnį, patikti: Jin visų akìs į save tráukia Jnš. Visos žolelės traukte traukia akis savo žalumu Blv. akyjè turė́ti būti numačius: Tūmaitienė tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę I.Simon. ãkį turė́ti (ant ko) būti blogos nuomonės, pykti: Aš ant tavęs turiù ãkį, tai į kailį gausi nuo manęs Lš. ãkį turė́ti (ant ko) būti geros nuomonės, prijausti kam: Kas ant ko tùri ãkį, tas už tą ir palaiko Trgn. Jis tùri ãkį ant tavęs (į tave atsižiūri, tavo reikalais rūpinasi) Jnšk. akìs (ãkį) už ãkį kaip tu man, taip aš tau: Akis už akį, dantis už dantį PPr105. Duotas duotam, akis už akį, dantis už dantį, nosis už nosį Slm. Girdėjot, jog pasakyta yra: akį už akį ir dantį už dantį BtMt6,38. akimìs vadžióti (vedžióti, vèsti) sekti žvilgsniu, kreipti žvilgsnį: Kur žingsnelį jaunas žengiau, ten paskui jauną mergelės akẽlėm vadžiójo Mrk. Stovėjo jisai pasirėmęs, vypsodamas vedžiojo akimis po visą turgaus plotmę Žem. Tik pajudu, tai vaikas akùtėm ir vẽda Gs. akimìs várstyti (vérti) 1. įdėmiai, skvarbiai žiūrėti: Ta vàrsto jį akims nuo galvos iki kojų Jrb. Jin vẽria jį akim ir gana Pkr. 2. piktai žiūrėti: Varstys mane akimis, šaudys žodžiais Žem. akìs vartýti 1. žvalgytis, dėbčioti, maivytis: Ko čia vartaĩ akìs kaip pelėda? Kp. Rankom skėsčioja, akìs var̃to – nesinori su juo ir šnekėt Gs. 2. gintis: Tai ko čia dabar akìs vartaĩ, manai, kad nežinau, kad pati primalei (prikalbėjai) Jnš. akìs išver̃kti nuo ašarų apakti: Akis išverksiu B. akìs išver̃sti 1. labai nustebti: Kai pirmininkui pranešė, kad jį nori atleisti, jis tik ìšvertė akìs Jnš. 2. labai supykti: Ko ìšvertei akis kaip balnis (jautis)! Krs. akìs išver̃tęs 1. įžūliai, akiplėšiškai: Meluoja, akìs išver̃tęs Gs. Vaikas drąsus, žiūri, akìs išver̃tęs Pn. 2. labai garsiai: Rėkia akìs išver̃tęs, kaip galvijas Kp. 3. sunkiai: Dirba, akìs išver̃tęs Gs. akìs ver̃sti gintis: Boba akìs ver̃čia, kad ji neėmė Alk. ãkį vérti žavėti, kreipti žvilgsnį: Savo gražiomis plunksnomis kiekvienam veria akį Blv. akìs ver̃žti norėti miego: Akìs ver̃žia, noriu miego, bet negaliu užmigti Plv. net ãkys žaliúoja (pažaliãvo, sužaliãvo); RtŽ negera darosi (pasidarė), svaigsta galva: Aš keliu, kad ir ãkys žaliúoja, o ans tik rankas pridėjęs laiko Vvr. Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo Rm. akimìs žiū̃rint bematant: Daug muilo išeina, akim̃ žiū̃rint Lnkv. akìs pražiūrė́ti žiūrint ilgai laukti: Motina akìs pražiūrė́jo, sūnaus belaukdama Jnš. Aš ir akìs pražiūrė́jau, rankas prarymojau, jo belaukdama Gs. akių̃ žolė̃; N, LBŽ bot. ugniažolė. ant akiẽs užléisti įsigerti: Jis jau gerai ant akiẽs užléidęs Jrb. ant akių̃ matomoje vietoje, akivaizdoje, prieš akis: Nenukišk kaži kur, padėk ant akių̃, ka galėtų rast Škn. Tą vaiką visą laiką reik turėt ant akių̃ Grg. ant keturių̃ akių̃ tik dviese: Susitarkim ant keturių̃ akių̃, tai niekas ir nežinos Gs. blogàs akìs turė́ti; blogų̃ akių̃ bū́ti priet. galėti burti: Saugokis jo – jis blogàs akìs tùri Pn. Jo blogà akìs Mrj. apliñk akìs netoli, šalia: Šuva sukinasi apliñk akìs, neina toliau Ėr. áukso ãkį įdė́ti į mokslus išleisti: Aš tau áukso ãkį įdė́jau Ėr. baltomìs akimìs žvairai ir piktai (žiūrėti): Kad pažiūrėjo baltomìs akimìs, net krūptelėjau Kp. blõgą ãkį turė́ti būti prastos nuomonės: Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį rš. dė́l [žmonių̃, sviẽto] akių̃ kad kiti matytų, pasirodyti žmonėms: Viską daro tik dė̃l akių̃ Gs. Ji tik dė̃l žmonių̃ (sviẽto) akių̃ šluosto ašaras (iš tikrųjų neverkia) Rm. dienõs akimì (akià, akimìs, akyjè) dieną, dienos metu, šviesoje: Audeklą pavogė dienõs akià Žr. Dienos akia užėjęs ir matęs Žem. Juk eisi į gegužinę dienõs akelè (lig sutemstant) paveizėti Plt. Dienõs akim̃ pusė kelio (diena eiti greičiau) Skr. Dienõs akimìs nesu buvęs Palangoj (vis naktį) Plng. Jį dienõs akỹ suvažinėjo Pn. Argi jau dienõs akė̃[je] negalėjo išvesti karvės Šv. gẽros ãkys (kieno) nesigėdi: Jos gẽros ãkys – aš tep negalėčia Mžš. gerų̃ akių̃ drąsus, akiplėša: Tai gerų̃ akių̃ – tiek priskolinau, ir dar prašo! Vad. gẽrą ãkį turė́ti prijausti: An manę visi labai gẽrą ãkį tùri Užp. geràs akìs turė́ti nesigėdyti, drįsti: Tai jau žmogus geràs akìs tùri, visur prieis Srv. į ãkį patinka: Ji man į ãkį Gs. Jei vienas kitam į ãkį, tai ir darykit vestuves Gs. į akìs akivaizdon: Eisiu pats į akìs Ar. Supyko ir nesileidžia visai į akìs (visai nenori matytis) Gs. Pamotė į akis nesileido Sigutės Ps. į ãkį dė́ti (dúoti, sudúoti) miegoti, saldžiai miegoti, numigti: Ką tų čia šiandien beprasidėsi – dė́k geriau į ãkį kokį pusvalandį Lž. Ar jau Petras nuėjo akiñ dėti? Sl. Jis šiandien gerai dãvė į ãkį Pn. Kai atsiguliau, lig dvyliktos sùdaviau į akį Pn. į akìs dė́ti (išdė́ti, drė̃bti, dróžti, išdróžti, padróžti, dùrti, padùrti) tiesiog, stačiai, nesivaržant sakyti: Visą tiesą dẽda į akìs Rm. Išdė́jo į akìs viską, ir gana Rm. Nepatinka kas, ir drẽbia į akìs Gs. Dróžk jam viską į akìs Ėr. Susitikęs išdróžė viską į akìs Gs. Ką blogo pamatęs, stačiai į akis padrožia Žem. Jis ką žino, viską į akìs dùria Lš. Anas ir padūrė jam akýsna, koks anas yra Prng. į ãkį (akìs) dùrti (įpùlti) atkreipti dėmesį: Mums, sodietėms, nedrąsioms, visų pirma dūrė į akis toks didelis rusų moterų narsumas Žem. į ãkį eĩti Šts laimėti kortomis. į ãkį pagrū́sti atvirai, stačiai pasakyti: Kad pagrū́dau į akìs, tuoj išdūlino Škn. į akìs gul̃ti lįsti su prašymais: Neliuob gul̃ti giminėms į akìs Šv. į akìs iškélti (iškèpti) stačiai pasakyti: Jis tiesiog ìškelia savo tautiečiams į akis jų bailumą J.Jabl. Susitikęs ìškepė viską į akìs Gs. į akìs kabìntis (kìbti) priekabių ieškoti, imti peštis: Kas kiek, tuo ir kabìnasi (kim̃ba) viens kitam į akìs Gs. į ãkį kir̃sti (kráuti) miegoti, numigti: Pavalgęs kir̃siu į ãkį Rm. Ar dar vis kráuna į ãkį tėvas? Krs. į akìs kìšti primygtinai rodyti, siūlyti: Ką turi, tai ir kìša visiem į akìs Gs. į ãkį krìsti 1. atkreipti dėmesį: Jo nesirūpinimas tavim ir mums krìto į ãkį J.Jabl. 2. patikti: Iš pirmo pamatymo krìto ji man į ãkį Gs. į akìs léisti mìglą apgaudinėti, meluoti: Léidžia mìglą į akìs, ir tu jam padaryk ką Jnš. į akìs neįsiléisti nenorėti matyti: Aš tavęs į akìs neįsiléisiu, kad tu tokia Jrb. į akìs (į ãkį) lį̃sti rodytis kam, stengtis atkreipti kieno dėmesį: Išveju, apsisukus vė leñda į akìs Gs. Nelį̃sk į ãkį (netrukdyk) Jnšk. Nelį̃sk akýsnan (atsitrauk) Lkm. Toks didvyris ir didžiausias kankinys lindo man į akis Žem. į ãkį máuti išjuokti prie kitų: Nemáuk į ãkį Pn. į ãkį mèsti miegoti: Gulk ir mesk į akį Šts. į ãkį įpùlti atkreipti dėmesį: Zosikei įpuolė į akį nepaprasta moteriška Žem. į ãkį pū̃sti miegoti: Pū̃sk gerai į akį Snt. į akìs pū̃sti mìglą apgaudinėti, meluoti: Ans mìglą į akìs pùčia, o jam atrodo teisybė Gs. į akìs spìginti stačiai, nesivaržant sakyti: Kiekvienas bara, spigina į akis, jog tai dykų dykai esą gaišinami pinigai Žem. į akìs spjáuti nekreipti dėmesio: Nepaisyk, ką jis šneka – spiáuk į akìs, ir eime Gs. į akìs pašáuti stačiai pasakyti: Aš nežinau, ko tu bijai jai į akìs pašáuti Škn. į akìs šókti priekabių ieškoti, imti peštis: Jį vyrai kai šešką patiesė, kai jis jai į akìs šóko Sk. į ãkį tráukti miegoti: Ans tráuks per dieną ãkį Klp. į akìs žiūrė́ti (kam) būti arti ko, grėsti: Stovykla, pritrūkusi maisto, žiūrėjo bado mirčiai į akis rš. Teko drąsiai žiūrėti visiems pavojams į akis Rs. ikì akių̃ labai, labai daug: Iki akių pasigėręs N. Darbo turi ikì akių̃ Gs. ìlgos ãkys apie gobšą: Kad jis visada toksai – ãkys tokios ìlgos Sl. iš akių̃ iš akivaizdos: Kas iš akių̃, tas ir iš širdies Jnš. Menkas meistras dirba tik iš akių̃ išleisti Kp. Eik iš mano akių̃, kad aš tavęs nematyčiau Jrb. iš akiẽs pažvelgus, iš pasižiūrėjimo: Rėžiau iš akiẽs (kaip akis rodė) J.Jabl. Iš akiẽs matau, kad tų šiaudų neganės Pc. Ko lauki, kirpk iš akiẽs (nematavus) Jrb. iš akių̃ (akiẽs) lùptas (ìšluptas, plė́štas, išplė́štas, tráuktas, ištráuktas) labai panašus: Gustis buvo pats tėvas, iš akių̃ ìšluptas Plt. Tas [sūnus] buvo iš akių̃ ìšluptas į tėvą ir ant povyzio ir ant proto BM381. Baisiai panašus į motiną – kaip iš akių plė́štas Vl. Dalia – kai tik motina, iš akių išplėšta Erž. Visi tamstos vaikai kaip iš akiẽs trauktì Dl. Tavo raštas kaip iš akiẽs tráuktas Albino (labai panašus į Albino) Vb. Jis visai į tėvą, kap iš akiẽs lùptas Kt. Jonas į tėvą kaip iš akiẽs ištráuktas Gmž. kaĩp akìs išdẽgęs (akių̃ ìšdegtas) susijaudinęs ir skubėdamas: Puolė čia, puolė tę ir stovi, kap akìs išdẽgęs Nč. Bėga kaip akių išdegtas J.Jabl. kàs (kam) į ãkį kas darbo: Kàs tau į ãkį, kad aš daug valgau! Vlk. kiaũlės akìs turė́ti (im̃ti) nesigėdyti, drįsti: Kad aš kiaũlės akìs turė́čia, tai jau seniai būčia prisigretinus prie dėdienės skrynių Užp. Kiaũlės akìs ė̃męs, bet kur įlenda Slm. kitóniškomis (kitomìs) akimìs žiūrė́ti (į ką) pakeisti savo nuomonę apie ką: Jau kitoniškomis akimis ėmė į savo vadovus žiūrėti, pamatę, jog ne viskas taip šventa, kaip jiems sakoma Žem. Matydama visur augantį revoliucinį judėjimą, Salomėja Nėris pradeda kitomis akimis žiūrėti į gyvenimą rš. kreivà akimì šnairomis (žiūrėti): Susipykę – nė kreiva akim̃ nepasižiūri Gs. Seniokas vogčiomis kreiva akimi dirstelėjo, ką dabar veikia papaikęs bulius J.Dov. kur̃ akìs kìši sakoma, labai sarmatinantis: Kur kiši akis, šiteip padarius? Jrb. kur̃ ãkys nẽša (vẽda) kur pakliūva, bet kur (eiti): Eisiu sau, kur mano akys neša, ne ko taip paniekinamai būti Žem. Ponas pareiškė, kad aš jam jau nereikalingas ir galiu eiti, kur akys veda, kur kojos neša rš. lig akių̃ labai daug: Darbo turi lig akių Ėr. nebū́ti (neįmanýti, neturė́ti) kur̃ akìs (akių̃) dė́ti (kìšti) sakoma, labai sarmatinantis: Kad jie ims šnekėti, nėra kur akìs dė́ti Jrb. Sarmata už raktą, nebeįmano kur akis dėti Žem. Iš gėdos neturėjo kur̃ akių̃ dė́t Rm. Tokia gėda buvo, kad neturė́jau kur akių̃ kìšti Rt. nuo akiẽs kaip akys rodo: Pjauk nuo akiẽs Mrj. nuo akių̃ iš akivaizdos: Nenuleisk vaiko nuo akių̃, kad į vandenį neįkristų Pn. Nors nuo akių̃ atėmiau (atkrausčiau) nereikalingus daiktus Rm. paskutìnę ãkį ìšlùpti (išplė́šti) viską atimti: Jis nori paskutinę ãkį iš manęs išlùpt Pn. Kad galėtų, tai paskutinę akį išplėštų Gs. per akìs 1. akiplėšiškai, nieko nepaisant: Per akìs meluoja Jnšk. Per akìs grūdasi pirmutinis Ėr. 2. bematant, kaipmat: Turguje žmonės sūrius per akìs išgraibstė (išpirko) Jnš. 3. matant: Virtuvą per akis pavogė Žem. Neturėk katės, tai pelės per akìs pradės eit (labai daug jų privis) Trgn. 4. labai daug, užtektinai: Per akìs žolės – bus gyvuliam ėdimo Jnšk. Ans tur per akìs darbo BzF95. Už darbą aš jam sumokėjau per akìs Pnd. pìlnos ãkys užtenka, pakankamai: To ir to jo pìlnos ãkys Lp. Atnešk dar tris vežimus mėšlo, ir pìlnos ãkys Grl. po akių̃ (akimìs) akivaizdoje, matoma vieta: Pasidėk sau po akių̃ (akim̃) Gs. Taip atsitiko po mano akių̃ J.Jabl. Jis stovi (tai daro) po mano akių̃ K. Po akių̃ suktis B. Mudvies meilė nėra slėpta po žmonių akelių KlvD18. Pasidėk peilį po akim̃, kad nereikėtų ieškot Jnš. Ir jis tai ėmęs valgė po jų akim BPI406. Dingo iš po akių̃ Vlkv. plãčios ãkys dideli norai: Toks žmogaus gymis – vis ãkys plãčios ir plãčios Sk. prastų̃ akių̃ priet. galintis burti: Tas yra prastų̃ akių̃, tas galįs sužavėt Bd. prie akių̃ 1. akyse, akivaizdoje: Neik niekur, būk čia prie akių̃ Ėr. Prie akių kaip šilkas, už akių kaip vilkas Slm. 2. kitiems matant: Jis man padarė gėdą prie akių̃ Rm. Atidavė pinigus prie visų akių̃ Gs. prie keturių̃ akių̃ tik dviese: Pasišnekėjom prie keturių̃ akių̃ Lkš. priẽš akìs 1. priešais, ateityje: Prieš akìs dar daug laiko Pn. O juk visas gyvenimas dar prieš akis rš. Dar visas darbas prieš akìs tebestovi, niekas nedirbta tebėr Kp. Jam dar prieš akìs kareiviai (reikės tarnauti kariuomenėje) Vvr. 2. priekyje: Nieko prieš akis nematyti Rm. pro akìs pro šalį: Greit prašvilpė pro akìs, nepaspėjau pamatyt Ėr. sàvo akimìs (akim̃s) netikė́ti stebėtis: Žiūriu ir savo akim nètikiu – ką jis dabar daro! Rm. Jie netikėjo akimus savomus DP198. su akimìs nárstyti žvilgčioti: Jin taip ir nárstė su tom akim̃, kad tik vyram patiktų Jnš. su akimìs žiūrė́ti būti atidžiam, pastabiam: Žiūrėk su akimis Sln. šùnio ãkį ničnieko, visai ne: Šùnio ãkį tu iš jo gausi Gs. Šùnio ãkį jis suras savo palaidūną sūnų (nesuras) Plv. O ką, ar pasisekė? – paklausė pakėlusi galvą senė. – Šunio akį! – Numojo ranka Bruzdulienė. V.Mont. šuñs akìs turė́ti nesigėdyti: Tas žmogus šunies akis turi M.Valanč. šviesèsnės ãkys labiau apsišvietęs, daugiau pasaulio matęs: Čia, matyt, šviesesnės akys Žem. [su] tomìs pačiomìs akimìs visai nemiegojęs: Kai kartą naktį tom pačiom akim atsiguli ir atsikeli (visai negauni užmigti) Ds. Su tom pačiõm akim̃ aš šiandie atėjau Br. už akių̃ 1. priešais, į priekį, priekyje: Gyvenimui nebuvo galima užbėgti už akių P.Cvir. Užbėk arkliui už akių̃, ir pagausi Kp. Jis man užlindo už akių̃ (atsistojo priešais), ir nebemačiau, kas ten buvo Pn. Dvidešimt šeštus metus einu, mažosios priaugo – ar laukti, kol už akių užlįs (pirmiau ištekės) Žem. Netikėtai pamatė už akių ir užpakalyje daugybę užarų BM334. 2. nesant, nedalyvaujant; nematant: Už akių̃ visko prišneka Pn. Netikėk tu jam: akysè vienap, už akių̃ kitap šneka Gs. Pas mus to nėra... aš kaip akyse, taip ir už akių (visada tiesą sakau) Žem. Akėse geras, o už akių̃ velnius mala Krš. vienomìs akimìs visai nemiegojęs: Vienomìs akimìs parvažiuosiam į namus Yl. vil̃ko akìs menkas žiburėlis: Prie tokios vil̃ko akẽlės bevakarojant, akys rados skaudžios Plt. Tenai toli toli vil̃ko akìs regėt Pls.
akis junginiai
- akis badantis, akis muilinti, akis už akį, akis į akį, gera akis, išplėsti akis, išvirkščia akis, kas atveria akis, kates akis, katės akis, krintantis į akis, nekrentantis į akis, nubėgusi akis, plika akis, pūsti miglą į akis, užrišti akis, įbesti akis, įsmeigęs akis, žiedo akis
- Akis (Alytaus r.), Akis (Kaišiadorių r.), Akis (Trakų r.), Akis (Varėnos r.), Akis (Vilniaus m.), Akis (Vilniaus r.), Akis (ežeras), Akis (mitologija), Akis (reikšmės), Akis (Švenčionių r., Magūnų sen.), Akis (Švenčionių r., Pabradės sen.), Akis už akį, Horo akis, Ūlos akis, Žmogaus akis